Queens universiteto Belfaste (Jungtinė Karalystė) mokslininkai analizavo sėklą, surinktą iš dviejų nedidelių grupių pacientų, apsilankiusių vietinėje vaisingumo klinikoje. Pirmosios grupės 27 pacientai sirgo I tipo diabetu, o antrojoje grupėje buvo 29 panašaus amžiaus diabetu nesergantys vyrai. Leidinio „Human Reproduction“ internetinėje versijoje publikuotuose mokslinio darbo rezultatuose rašoma, jog mokslininkai neaptiko statistiškai reikšmingų spermos koncentracijos, vaizdo ar judrumo skirtumų šiose grupėse. Bet kai buvo patikrinta DNR analizė, paaiškėjo, kad 52 procentuose diabetikų spermatozoidų DNR grandinės buvo sutrūkinėjusios. Dėl to tokie spermatozoidai arba nesugebėtų apvaisinti kiaušialąstės, arba sukeltų vaisiaus apsigimimus. Kontrolinėje grupėje tokių pažeistų spermatozoidų buvo 32 procentai.
Šio sutrikimo priežastis gali būti destruktyvi laisvųjų radikalų veikla, kuri diabetikų organizmuose suaktyvėja dėl didelio cukraus kiekio kraujyje. „Žinome, kad sperma labai jautri laisvųjų radikalų sukeliamiems pažeidimams“, - sakė reprodukcijos biologė ir tyrimo bendraautorė Sheena Lewis. Jos teigimu, spermos DNR neturi mechanizmų, kuriuos panaudojus ji galėtų susitaisyti, todėl pažeidimas yra nepataisomas. S.Lewis sakė, kad jų surinkti, bet dar nepublikuoti duomenys apie II tipo diabetu sergančių žmonių spermą yra panašūs. Siekiant patikrinti atradimą, S.Lewis planuoja tikrinti koks procentinis kiekis vyrų, besikreipiančių į vaisingumo kliniką, yra diabetikai. Mokslininkai taip pat turėtų tikrinti, ar diabetikams tėčiams gimstantys vaikai neturi dažnesnių apsigimimų.
Tyrimas yra „gera pradžia“, bet apie tai reikia sužinoti dar labai daug daugiau, sakė reprodukcinės endokrinologijos specialistas Pasquale Patrizio, dirbantis Jeilio vaisingumo centre Konektikuto valstijoje (JAV). Jo teigimu, ypatingai svarbu būtų žinoti kaip atskiri tiriamieji buvo paveikti diabeto, nes nuo to gali priklausyti spermos DNR pažeidimų kiekis. Tyrime dalyvavusių vyrų kraujyje cukraus kiekis buvo nekontroliuojamas, todėl mokslininkui kilo mintis, kad galbūt vaisingumą manoma padidinti geriau kontroliuojant nuolatinį cukraus kiekį kraujyje.