Bet Salk biologinių mokslų instituto (JAV) molekulinio biologo Andrew Dillino vėlesniuose eksperimentuose su kirmėlėmis, kurių insulino išskyrimas buvo normalus, nustatyta, kad vienas iš šių genų – DAF-16 – nėra būtinas ilgesniam gyvenimui. Todėl jis su kolegomis prognozavo, kad SMK-1 tikriausiai reguliuoja kito geno veiklą, kuri padeda „lieknesnėms“ kirmėlėms gyventi ilgiau.
Mokslininkai atliko pilną C.elegans genų skriningą ir aptiko 15 genų, artimų DAF-16. pasinaudodami metodu, vadinamu RNR interferencija, mokslininkai paeiliui deaktyvavo kiekvieną iš šių genų. Tokiu būdu nustatyta, kad genas PHA-4, apvaliųjų kirmėlių embrionuose reguliuojantis žarnyno vystymąsi, yra būtinas, kad mitybos trūkumas ilgintų gyvenimą.
Be šio geno mažai maitinamos kirmėlės gyveno ne ilgiau už kirmėles, kurios buvo maitinamos normaliai. Kai šis genas buvo aktyvus, tai mažai maitinamos kirmėlės gyveno vidutiniškai 62 proc. ilgiau nei normaliai besimaitinančios kirmėlės.
A.Dillinas teigia, kad rezultatai įrodo, jog PHA-4 yra nuo dietos priklausomo ilgaamžiškumo „kertinis akmuo“. Tai, pasak mokslininko, yra svarbu, nes galima manyti, kad manipuliuojant šiuo genu ar jo atitikmeniu žinduolių organizmuose (Foxa) gali pailginti gyvenimo trukmę atidedant įvairias senatvines ligas. Mokslininkų tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature“.
Mičigano universiteto (JAV) genetikas Patrickas Hu sutinka su tokiomis išvadomis. Jis teigia, kad tyrimas iškėlė idėją kurti naują vaistų grupę, kuri imituotų kalorijų trūkumą nekeičiant insulino signalų perdavimo, kas žinduoliams tikriausiai sukeltų diabetą.