Bet devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje keletas mokslininkų pastebėjo, kad stebėjimų duomenis galima būtų paaiškinti ir be tamsiosios materijos, jei Niutono dėsnis nebūtų visiškai teisingas esant labai mažiems pagreičiams. Ši teorija buvo pavadinta Modifikuota Niutono dinamika (MOND). Be to, NASA zondai „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“ parodė nedidelę, nepaaiškinamą pagreitį, nukreiptą į galaktikos centrą – tai taip pat gali būti antrojo Niutono dėsnio neabsoliutų teisingumą.
Dabar, kai fizikai Jensas Gundlachas ir Stephanas Schlammingeris iš Vašingtono universiteto (JAV) kartu su kolegomis iki šiol neregėtu tikslumu išmatavo F=ma dėsnio teisingumą, skeptikų nurodomos galimybės atrodo kur kas mažiau tikėtinos. Atliekant tyrimą buvo naudojama speciali švytuoklė.
Skirtingai, nei paprasta švytuoklė, svyruojantį pirmyn ir atgal, šiuokart buvo naudojama torsioninė švytuoklė, sudaryta iš nedidelio cilindro, kuris aukštyn ir žemyn svyravo ant volframinės metro ilgio ir 20 mikrometrų skersmens spyruoklės. Jei Niutono dėsnis yra teisingas, tai svyravimų dažnis turi būti absoliučiai vienodas nepriklausomai nuo amplitudės.
Mažesnė amplitudė reiškia mažesnį pagreitį, o mokslininkai nustatė, kad net ir esant tokiam mažam pagreičiui, kaip 0,00005 nanometro per sekundę kvadratu, svyravimų dažnis nekito. Jų tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Physical Review Letters“.
Jų tyrimo rezultatai griežtai nepaneigia MOND teorijos, nes svyruojanti švytuoklė vis vien yra veikiama kitų pagreičių – pavyzdžiui, žemyneigės gravitacijos jėgos, kuri dėl MOND gali paslėpti nuokrypį, - sakė J.Gundlachas. bet paslaptingo poveikio zondams atveju, „Tai nėra paprastas F=ma dėsnio pažeidimas. Tą mes galime tiksliai pasakyti“, - sakė mokslininkas. Jei Niutono dėsnis vis dar galioja, tai turi būti kažkokia iki šiol nežinoma jėga, traukianti zondus ir sukurianti paslaptingą pagreitį.
„Tai labai galingas, labai naudingas rezultatas“, - sakė Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) fizikas Riley Newmanas.
