Kinijoje panaudotas dezodorantas net Lietuvoje suformuoja debesį

Azijos pramonės sektoriaus, o ypač aerozolių, sukeliama tarša turi didesnį poveikį pasaulio ekosistemai, Žemės orams ir klimatui, nei iki šiol manyta. Azijos „migla“ Ramųjį vandenyną daro vis neramesnį, o smogas augina ir didina debesis, kurie turi lemiamos įtakos viso pasaulio klimatui, ištyrė mokslininkai.

Nuo 1914 m. leidžiamame JAV nacionalinės mokslų akademijos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) mokslininkai rašo, kad Azijos rūko poveikis gali būti jaučiamas ir dar toliau – Arktikoje.

„Reikalas tas, kad aerozoliai išties skatina konvekciją (dalelių judėjimą skyščiuose arba dujose – lrt.lt) ir lemia tai, kad dalelės nusėda didesnėje teritorijoje“, – Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC aiškina Renyi Zhangas iš Teksaso A&M universiteto.

Kol Europa ir Šiaurės Amerika švaraus oro įstatymais apribojo pramoninių aerozolių, išskiriančių dulkių, suodžių ir sieros dalelių, gamybą, Azijoje viskas vyksta priešingai. Šiame žemyne per pastarąjį dešimtmetį sieros junginių į atmosferą išmesta trečdaliu daugiau.

Tų aerozolių dujos ir skatina debesų formavimąsi, mat vandens lašeliai jungiasi apie smulkiąsias chemines dulkeles. Kai aerozolių į orą išskiriama gausiai, lašeliai būna per maži, kad galėtų „išlyti“ iš debesies.

Todėl debesys lyg užsikišęs rėtis pampsta ir atmosferoje dreifuoja ilgesnį laiką.

Tokie debesys yra vadinami „padidintos konvekcijos“, ir jų 1994–2005 metais, remiantis palydovų surinktais duomenimis, buvo 20–50 proc. daugiau nei iki tol.

Didesnės tokių debesų „pajėgos“ verčia labiau šiauštis vandenynus ir tikriausiai keičia „amžinojo“ įšalo ypatybes – skatina ledynų tirpimą, rašo BBC.