Ramiajame vandenyne dirbę mokslininkai patikrino kiek vandenynas parūgštėjo per paskutiniuosius 15 metų. Gauti rezultatai patvirtino kompiuterinių modelių pateiktas prognozes, rašo sciencenow.sciencemag.org.

Ne naujiena, kad anglies dvideginis yra pavojingas kai kurioms vandenyno gyvybės formoms. Pastaraisiais metais mokslininkai įvairiais kompiuteriniais modeliais ir laboratoriniais eksperimentais įrodė, kad didėjantis rūgštingumas kartu su didėjančia ištirpusios neorganinės anglies koncentracija trukdo gyvūnams pasigaminti kalcio karbonato kriaukles ir netgi gali jas ištirpinti.

Giliuose, šaltuose vandenyse tokia aplinka yra įprasta ir tai natūraliai vyksta, todėl kriauklėmis save saugantys organizmai gyvena sekliuose vandenyse, aukščiau vadinamosios aragonito prisotinimo zonos (aragonitas – kalcio karbonato tipas).

Rūgštingumo, arba pH, pasikeitimas yra gana nedidelis, todėl mokslininkai naudojosi spektrofotometriniais įrankiais, kurias galima nustatyti pH pasikeitimą 0,01 vieneto. Šie metodai pirmą kartą buvo panaudoti 1991 metais plaukiant Ramiuoju vandenynu iš Taičio į Aliaską. Praėjusiais metais mokslininkai pakartojo kelionę norėdami patikrinti kas pasikeitė.

Vandenyno gilumoje (3-5 km gylyje) rūgštingumas buvo beveik toks pats. Bet viršutiniuose 700 vandenyno metruose vanduo parūgštėjo vidutiniškai 0,025 pH vieneto. Tai atitinka kompiuterinių modelių prognozes, sakė JAV Nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos okeanografas Richardas Feely.

Be to, paviršiaus vandenyse per paskutiniuosius 15 metų padaugėjo ištirpusios neorganinės anglies. Atsižvelgus į tai ir į vandens parūgštėjimą, R.Feely su kolegomis apskaičiavo, kad aragonito prisotinimo zona sparčiai kyla. Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje ši pavojinga zona per metus pakyla maždaug po metrą. Pagrindinė tokių pasikeitimų priežastis – dėl žmogaus veiklos padidėjęs anglies dvideginio išskyrimas, sakė R.Feely.

Prie Kalifornijos krantų aragonito prisotinimo zona kyla po 5 metrus kasmet – gali būti, kad taip yra dėl vandenyno srovių pakitimo.

„Tai yra milžiniški pasikeitimai vandenyne“, - sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros Jūrų aplinkos laboratorijos (Monakas) mokslininkas Jamesas Orras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją