Lazeriai
"Įprasti lazeriai spinduliuoja tik vienos spalvos šviesą. Tuo tarpu lietuviai mokslininkai išmoko daryti šviesos bangos ilgio keitiklius, kurie bet kurį lazerį paverčia daugiaspalviu. Pakanka sukti rankenėlę", - sakė Piskarskas.
Jo teigimu, tokių lazerių labai reikia vykdant žmogaus organizmo medicininius tyrimus: "Šviečiant žmogui į akį įvairiomis spalvomis, galima gauti atsakymus į skirtingus klausimus. Pavyzdžiui, kraujas sugeria žalią šviesą, o DNR - ultravioletinius spindulius". Viešėdamas Vilniuje profesorius Ansari susitiko su daugiaspalvius lazerius galinčių gaminti vietos bendrovių atstovais. Pasak Piskarsko, tokių bendrovių Lietuvoje yra apie 10.
Ryšiai
"Iki šiol didelių ryšių su NASA neturėjome, tačiau dabar mėginsime užmegzti. Mūsų mokslininkų, kurie dirba lazerių taikymo gyvybės mokslų srityse, kvalifikacija yra pakankamai gera, - LŽ teigė VU Fizikos fakulteto profesorius Ričardas Rotomskis. - Žiūrėsim, kiek tą metodą galime įvaldyti ir kaip pigiai tuos lazerius pagaminti Lietuvoje".
Rotomskis sakė negalįs tiksliai pasakyti, kiek galėtų kainuoti daugiaspalvių lazerių gamyba. Jo teigimu, įvairios spektroskopinės sistemos bei eksperimentai su mikroskopija kainuoja šimtus tūkstančių JAV dolerių.
"Brangiausi yra pirmieji moksliniai tyrimai. Jeigu juos pradėsime daryti vėliau, aparatūros kaina bus nukritusi", - sakė Rotomskis.
Grandinė
Abu profesoriai LŽ pasakojo, jog užsienio mokslininkai nustemba Lietuvoje aptikę veikiančias visas lazerinių technologijų mokslo grandis: atliekami fundamentiniai bei taikomieji tyrimai, technologinė plėtra, naujos technologijos taikomos pramonėje. Ši "grandinė", pasak mokslininkų, Lietuvoje veikia tik keliose mokslo srityse: lazerių ir biotechnologijų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu aktyviai dirba per 5 tūkstančius mokslininkų.