“Bakterijos truputį panašios į armiją, besirengiančią mūšiui”, - sako dr. Polas Viljamsas, Notingamo universiteto molekulinės biologijos profesorius. “Tik tada, kai jos susivienija ir įgauna jėgos, duodamas įsakymas paleisti ugnį”.

Šie mikroorganizmai bendrauja tarpusavyje cheminiais signalais, kuriuos priima specialūs receptoriai. Viljamsas su kolegomis kuria baltymą, kuris sunaikintų signalus siunčiančias molekules. Mokslininkai tikisi, kad nutraukus bakterijų ryšius, jos negalės padaryti žalos. Dar svarbiau yra tai, kad toks metodas neleistų bakterijoms susidurti su tiesioginiu priešu – antibiotikais, todėl jos negalėtų mutuoti į atsparesnes rūšis.

Vaistų kompanijos nenoriai investuoja į tradicinių antibiotikų gamybą: tyrimai yra labai brangūs, be to, daug įvairių bakterijų išsiugdo atsparumą vaistams per kelis mėnesius. Paskutinioji naujų antibiotikų kartą sukurta 1990-aisiais.

Todėl, nors nėra garantijų, kad naujasis metodas pasiteisins, mokslininkai priversti imtis naujų priemonių kovai su infekcijomis. „Jei mes nieko nedarysime,kad pakeistume situaciją, gresia post-antibiotinė apokalipsė“, - teigia dr. Ričardas Džeimsas, universitete naujai įsteigto infekcijų centro direktorius.

Nors farmacijos rinką naujo tipo vaistai pasieks dar negreit, jie galėtų tapti nauju ginklu prieš superbakterijas, kurių negali įveikti jokie dabartiniai antibiotikai. Pavyzdys – MRSA superbakterijos, arba specifinė auksinio stafilokoko bakterijų atmaina, kurios infekcijų skaičius pastaraisiais dešimmečiais smarkiai išaugo. MRSA gali sukelti daug įvairių problemų, pradedant švelniais odos pažeidimais ir baigiant sunkiomis žaizdų infekcijomis, plaučių uždegimu ir kraujo užkrėtimu.