Dienraščio korespondentai vyko į sostinę tikėdamiesi sužinoti, kodėl iki šiol nėra žiemos ir nelauktai prasidėjo audrų periodas, kuris Lietuvai nebūdingas.
„Nebespėju atlikti savo tiesioginių pareigų. Žurnalistai atakuoja: kol su vienais kalbamės kabinete, kiti laukia už durų, o treti kviečia į televiziją, radiją“, - šypsojosi mokslininkė.
Penkiolika metų dirbanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, o šiuo metu vadovaujanti Klimatologijos ir metodikų skyriui, mokslininkė sakė, kad mūsų šalies orus dažniausiai lemia vadinamasis Islandijos minimumas (ciklonas) ir Azorų maksimumas (anticiklonas).
„Kalbant apie klimato šiltėjimą, nereikia suprasti, kad metai pasitaiko vienodi. Nors šis gruodis „sumušė“ visus rekordus, o sausis taip pat šiltas, 2006 metai nėra šilčiausi. Per pastaruosius du dešimtmečius šilumos rekordai užfiksuoti 1989 ir 2000 metais“, - aiškino pašnekovė.
Susidarė ciklonų eilė
Daugelis teiraujasi: šis sausis - ruduo ar pavasaris? Klimatologė A.Galvonaitė siūlo neieškoti atsakymų, tiesiog džiaugtis švelniu šaltuoju laikotarpiu ir priimti tai kaip įkaitusio, o gal įpykusio Atlanto siunčiamas dovanas. Kodėl įpykusio? Anot klimatologės, pastaruoju metu ciklonai veja ciklonus, patekti į Lietuvą jų susidarė eilė, tad visko gali būti - audrų teks išgyventi dar ne vieną.
Savo kompiuteryje atvertusi vien hidrometeorologams suprantamus žemėlapius, A.Galvonaitė pasiūlė drauge pasižiūrėti, kokių orų sulauksime šį savaitgalį. Vos metusi žvilgsnį, ji pakraipė galvą ir tarė: „Nieko gero negalime tikėtis“.
„Dabar keturi skirtingi ciklonai ir anticiklonai - dvi aukšto slėgio ir dvi žemo slėgio sritys pakibo ties Islandija ir Grenlandija. Tokia situacija vadinama balnu. Ji labai įdomi studentams, bet ne sinoptikams. Negalima iš anksto nuspėti, kas lems tų sričių pasiskirstymą. Gali ir visos keturios užgriūti Lietuvą“, - aiškino klimatologė.
Orų schemoje virš Atlanto ties Islandija aiškiai užrašyta „Ikarus I“ ir „Ikarus II“, o ties Grenlandijos apačia - „Jurgen“. A.Galvonaitė paaiškino, kad taip pažymėti dabar „veikinatys“ ciklonai ir anticiklonai, o pavadino juos kolegos vokiečiai.
„Šioms aukšto ir žemo slėgio sritims artėjant prie Lietuvos, savaitgalį sulauksime gūsingo šiaurės, šiaurės vakarų vėjo - 20-26 m/s“, - taip praėjusį antradienį prognozavo klimatologė, bet įspėjo, kad negalima tiksliai numatyti, koks bus jėgų pasiskirstymas.
Ant sinoptikų kartais pyksta
Anot pašnekovės, ant sinoptikų kartais pykstama, kad šie ne visada tiksliai įspėja orų pasikeitimus. Bet dėl to jie nekalti. „Jeigu kur nors kiltų didelė ekologinė ar kitokia avarija, gaisras, prognozės išsikreipia“, - sakė ji. Mikroklimatas irgi turi įtakos. Pavyzdžiui, viename kieme, kur vėją užstoja pastatai - šilčiau, o kur nėra užuovėjos - košia skersvėjai.
„Meteorologija - vienintelis mokslas be konstantų, pasikeitus vienam meteorologiniam dydžiui, kinta visi kiti“, - tvirtino klimatologė.
Daugelis stiprų vėją vadina audra, viesulu, o kartais uraganu. A.Galvonaitė perspėjo, kad žmonės gali taip sau leisti vadinti stiprų vėją. Klimatologai - ne. Pagal Bofarto skalę, audra tuomet, kai vėjo greitis siekia 20,8 -24,4 m/s, o uraganas - 32,7 ir daugiau. Uraganinis vėjas verčiasi pažeme kamuoliais. Tuo tarpu viesulas sukasi apie vertikalią ašį. Kilus viesului, vėjo greitis būna 70-100 m/s.
Lietuvai viesulai nebūdingi, o uraganų būna. Jie atslenka kas 7-10 metų. Klimatologės žodžiais, užfiksuoti „Anatolijaus“, „Ervino“ siautėjimai, nors pastarasis 2005 metų sausį didelių nuostolių nepadarė, vėjas pūtė 30 m/s greičiu. Tuo tarpu Latvijoje jis siautėjo.
Simbolis - medvarlė
Pasiteiravus, ar tiki medžiotojų, ūkininkų žiemos ir vasaros pranašystėmis, kai apie orus spėjama iš gyvulio sukauptų taukų kiekio, A.Galvonaitė papurtė galvą ir kalbėjo, kad apie orų permainas galima spėti tik iš augalų ir gyvūnų elgesio.
„Kintant oro slėgiui krokodilas neės, kad ir ką su juo darytum. Tuomet jo skrandis sustoja virškinęs. Jei varnos tupia ant medžių viršūnės - šals. O tropiniuose kraštuose gyvenanti medvarlė, artėjant liūčių sezonui, kad išliktų, įlipa į medį. Todėl ji taip pavadinta ir laikoma meteorologų simboliu. Pamačius, kaip ji elgiasi, tampa aišku, kad slėgis kris ir artės ciklonai“, - aiškino klimatologė.
Be prietaisų ir žemėlapių A.Galvonaitė ir pati gali prognozuoti orus. Jos žodžiais, pirmieji pranašai yra debesys. „Aš matau jų formas, kaip jos keičiasi, kaip keičiasi dangaus spalva. Kartais debesys plaukia į vieną pusę, o vėjas pučia į kitą. Tačiau vėjas turi įtakos prie žemės, o orų masės laikosi aukštyje ir yra daug galingesnės. Vėją gali iškreipti statiniai - mikroklimatinės sąlygos. Lygiai taip pat ir krituliai pasiskirsto nevienodai, bet žmonės neretai pyksta ant sinoptikų, tik jie nekalti“, - tvirtino klimatologė.
Sujungė žemę su dangum
Jau vaikystėje A.Galvonaitė buvo smalsi, stebėjo dangaus reiškinius ir augalus, daug ko išmoko iš savo senelių. Jie parodė rasojančius akmenis bei augalus, po to sulaukdavo orų permainų. Atėjus laikui rinktis profesiją A.Galvonaitė parašė laišką į anuomet leidžiamą žurnalą „Moksleivis“ ir paklausė, ką jai daryti, jei vilioja astrologija ir archeologija. Atsakymas buvo lemtingas. Tąsyk merginai pasiūlė sujungti abi profesijas - žemę ir dangų - ir studijuoti hidrometeorologiją.
Šito klimatologė niekada nesigailėjo. „Ir viesulo centre buvau, uraganus mačiau, 2002 metais siaučiant didžiulei pūgai atsiradau Žuvinto ežero saloje, įkritau į pelkę, o tuo metu draustinio direktorius laidė signalines raketas, kad susiorientuočiau, kaip sugrįžti. Po kelis mėnesius žiemą gyvendavau Neringoje ir stebėdavau pūgas bei audras“, - pasakojo A.Galvonaitė.
Viena istorija šiai energingai ir drąsiai moteriai įsiminė ypač. Sovietmečiu Neringoje sieną su Kaliningrado sritimi saugojo pasieniečiai, patruliuodami pajūryje. Siaučiant stipriai pūgai, kai žemė maišėsi su dangumi, A.Galvonaitei paskambino iš patrulių būstinės ir paprašė surasti pasiklydusį, mūsų krašto nepažįstantį, o pūgų iš viso nemačiusį karį iš Azijos. Tik prašymą dar lydėjo ir perspėjimas, kad karys ginkluotas automatu, jis vis dėlto eina sargybą ir gali šauti. Ši istorija baigėsi laimingai ir kariui, ir klimatologei.
Nustebino panevėžiečio siuntinys
Laisvalaikio A.Galvonaitė turi mažai, nes, be tiesioginio darbo, ji yra daugelio tarptautinių komitetų Lietuvos atstovė, rašo mokslinius ir pažintinius straipsnius, šiuo metu rašo knygą, kurioje visiems suprantama kalba žada atskleisti daug įdomių hidrometeorologinių dalykų. Taip pat rengiasi kurti hidrometeorologijos muziejų. Čia vienas eksponatas bus ir iš Panevėžio.
Visiškai neseniai klimatologė gavo siuntinį, kuriame atrado 20 plonų sąsiuvinių. Juos atsiuntė panevėžietis Kazimieras Slivka. Šis žmogus dvidešimt metų stebėjo orus ir kasdienes žinias kruopščiai surašydavo į sąsiuvinius. „Labai nustebau ir žavėjausi tuo žmogumi, niekada jo nesu mačiusi, tik kalbėjau telefonu. Tikrai šiuos sąsiuvinius eksponuosime muziejuje“, - tvirtino pašnekovė.
Na, o kai lieka laisvo laiko, ką tuomet veikia ponia Audronė? „Mėgstu skaityti, keliauti. Netrukus rengiuosi vykti į Norvegiją. Kelionė nebus susijusi su darbu, tiesiog noriu pamatyti fiordus. Taip pat mėgstu būti miške, bet labai nemėgstu miške šūkaujančių žmonių, todėl grybauti važiuoju viena“.
