Tai modernizuotos raketos nešėjos "Sojuz-2-1b", kuri yra raketos nešėjos "Sojuz-2" variantas, pirmasis bandomasis skrydis. Naujoji raketa turi naują, trečiąją, pakopą, įgalinančią padidinti į kosmosą skraidinamo naudingojo krovinio svorį 950 kilogramais.
2006 metais tai jau 25-asis Rusijos paleistas kosminis aparatas ir 17-asis kosminės paskirties raketos startas iš Baikonūro.
Prancūzų vadovaujamos programos palydovas COROT, sukurtas specialiai ieškoti Žemės grupės planetų už Saulės sistemos ribų, pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).
Šiuo orbita skriesiančiu teleskopu bus ieškoma mažesnių nei iki šiol planetų, kurios būtų panašaus dydžio kaip Žemė ir sudarytos iš uolienų, o ne iš dujų. Mokslininkai mano, kad ši programa padės išaiškinti, ar dar kur nors Visatoje egzistuoja gyvybė.
"COROT galės surasti daugiau visokių dydžių ir tipų planetų už Saulės sistemos ribų, - prancūzų radijui "Info" sakė viena projekto mokslininkė Claude Catala. - Tikimės susidaryti geresnį planetų sistemų už Saulės sistemos ribų vaizdą. Galiausiai tai leis apskaičiuoti į Žemę panašių planetų buvimo Saulės kaimynystėje ar kur nors toliau galaktikoje tikimybę".
Manoma, jog nedidelės kietos planetos, panašios į Žemę, yra galima terpė gyviems organizmams atsirasti, ir surasti jas yra prioritetas ieškant gyvybės už Žemės ribų.
Iki šiol buvo rasta daugiau kaip 200 planetų, kurios sukasi aplink žvaigždes už Saulės sistemos ribų. Bet beveik visos jos yra mažiausiai Jupiterio dydžio milžinės, o daugelis - dar didesnės. Jas galima pamatyti per antžeminius teleskopus ar kosminį teleskopą "Hubble", stebint gravitacijos efektus.
Nedidelių planetų už Saulės sistemos ribų, tokių kaip Žemė, neįmanoma pamatyti pasinaudojant šia metodika. Pati mažiausiai iš šiuo metu aptiktų planetų yra penkis kartus didesnė už Žemę.
Prancūzijos nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) ir EKA palydovas COROT Žemės tipo planetas galės aptikti naudodamasis kitokiu metodu.
Kosminiame aparate yra įrengtas teleskopas su 30 cm skersmens veidrodžiu. Jeigu tokio tipo planeta kirs liniją tarp Saulės ir teleskopo, žvaigždės šviesa kiek priblanks, o COROT tai užfiksuos. Tačiau kad tos planetos būtų pastebėtos, jos turi būti netoli savo žvaigždžių.
"Tokios planetos sudarys naują klasę dar neatrastų pasaulių, kurie, kaip tiki astronomai, egzistuoja. Su COROT, astronomai tikisi surasti 10-40 tokių (planetų) ir dešimtis naujų dujų milžinių", - nurodė EKA.
COROT taip pat padės išaiškinti ir tolimų žvaigždžių vidaus sandarą - jis tirs jose sklindančias akustines bangas, dėl kurių kinta ryškumas ir pagal kurias galima nustatyti žvaigždės masę, amžių ir cheminę sudėtį.
COROT bus pirmasis orbitinis teleskopas, skirtas ieškoti mažų planetų. Kitame dešimtmetyje bus paleista daugybė tokių aparatų.
Šiuo metu rengiami keli kiti "planetų medžiotojų" projektai - NASA 2008 metais numato paleisti "Kepler", o Europos kosmoso agentūra ketina 2015 metais paleisti "Darwin".
Tačiau NASA įgyvendinamo Žemės tipo planetų paieškos projekto biudžetas buvo sumažintas, ir palydovas "Sim PlanetQuest", kurį buvo ketinta paleisti 2011-aisiais, bus paleistas ne anksčiau kaip 2015 metais.
