Kai kurie iki šiol naudoti skaičiavimo būdai nurodo kur kas mažesnį jūros lygio didėjimą nei stebėta praėjusį šimtmetį, o šiam tyrimui naudoto skaičiavimo metodo rezultatai yra labai artimi realiems stebėjimų duomenims, sakė Potsdamo įtakos klimatui tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkas Stefanas Rahmstorfas, vadovavęs pastarajam tyrimui.

Egzistuojančių kompiuterinių modelių pateikti duomenys taip pat labai skiriasi ir nuo realių stebėjimo duomenų, kurie įrašyti Tarpvyriausybinės klimato kitimo tarybos (IPCC - Intergovernmental Panel on Climate Change) ataskaitos juodraštyje. Galutinė ataskaitos versija turėtų būti skelbiama 2007 metų vasario mėnesį.

Juodraštyje rašoma, kad naujesni klimato modeliai dabar nurodo tik pusę to jūros lygio kitimo, kuris buvo prognozuojamas ankstesnėje IPPC ataskaitoje. Bet tikėtina, kad prieš viešą išplatinimą juodraštį teks paredaguoti atsižvelgiant į naujausius tyrimų duomenis, kurie byloja, kad jūros lygis kils netgi labiau nei numatyta senojoje IPPC ataskaitoje, - sakė S.Rahmstorfas.

Atsižvelgiant į esamą šiltėjimą, pasak S.Rahmstorfo, jūros lygis „gali kilti dukart daugiau nei tikėtasi iki šiol, remiantis paskutinės IPPC ataskaitos duomenimis“.

Pačios nepalankiausios prognozės, atsižvelgiant į galimą vidutinės oro temperatūros kitimo spektrą, nurodo, kad jūros lygis iki 2100 metų gali pakilti net 140 centimetrų. Tai būtų labai prastos naujienos pajūrio miestams, kuriuos niokotų ne tik kylantis jūros lygis, bet ir dažnėjančios bei stiprėjančios audros. Net pačios kukliausios prognozės nurodo, kad jūros lygis iki 2100 metų pakils 50 centimetrų, - sakė S.Rahmstorfas.

Pasak portalo newscientist.com, pernykštė – trečioji – IPPC ataskaita nurodo, kad jūros lygis iki 2100 metų kils nuo 9 iki 88 centimetrų, o naujosios ataskaitos juodraštyje šios prognozės sumažintos perpus. Bet S.Rahmstorfas, kuris taip pat yra ir būsimosios ataskaitos paleoklimato skyriaus pagrindinis autorius, tikisi, kad jo naujojo tyrimo rezultatai bus įtraukti į ataskaitą iki oficialaus jos išplatinimo vasarį.

S.Rahmstorfas sakė, kad jūros lygį įtakojančių veiksnių ir poveikio mechanizmų yra tiek daug, jog beveik neįmanoma sukurti modelio ateities jūros lygio kilimui numatyti naudojantis vien fizikos dėsniais. Vietoj to mokslininkas pasinaudojo metodu, panašiu į tą, kuris naudojamas potvynių lentelių sudarymui.

Metodo pagrindas yra realių duomenų apie ankstesnį jūros lygio kitimą panaudojimas ir jų koreliavimas su temperatūros pokyčiais – taip gaunamas prognozuojamas ištirpusio ledo kiekis, priklausomas nuo temperatūros kaitos.

S.Rahmstorfas pripažįsta, kad paprastas linijinis ekstrapoliavimas, atliktas naudojant šį pusiau empirinį metodą, nebus patikimas prognozuojant jūros lygio kitimą per ateinantį tūkstantmetį, bet jis tvirtina, kad tai yra pakankamai tikslus būdas prognozuoti prasidėjusio šimtmečio jūros lygį. Bet, pasak paties mokslininko, pati rimčiausia jo atlikto darbo išvada yra ta, jog jūros lygio kitimo prognozių neapibrėžtumai yra kur kas didesni nei tikėtasi.

„Neturėtume rizikuoti. Turėtume pradėti imtis labai efektyvių šilumos emisijos mažinimo priemonių. Reikia siekti, kad pasaulinis temperatūros kilimas nebūtų didesnis už 2ºC“, - sakė mokslininkas.

„Vis dar reikia atlikti šiek tiek darbo, kuris pagerintų mūsų visapusius fizikinius modelius, ypač ledynų atžvilgiu. Bet, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduriama modeliuojant ledynus, S.Rahmstorfo pasiūlytas būdas yra protingas ir naudingas“, - sakė Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkas Richardas Alley, kurio specializacija yra ledynų tyrimai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją