Nors šis meteoritas yra trapus anglies chondritas, daug jo dalių yra stebėtinai geros būklės, nes jos buvo surinktos labai greitai po patekimo į Žemę (pirmieji gabalai rasti praėjus savaitei nuo nukritimo), todėl neilgai dūlėjo atvirame ore, rašo space.newscientist.com.

Mokslininkus globulės iškart sudomino, nes tokios talpyklos į Žemę kadaise galėjo atnešti pradinių organinių junginių, reikalingų gyvybei atsirasti, o taip pat galėjo atlikti ir apsauginių kamerų, kuriose saugiai buvo ankstyvieji organizmai, vaidmenį.

Bet, nepaisant santykinai nedidelio meteorito fragmentų užterštumo, nebuvo įrodymų, kad globulės į Žemę pateko su meteoritu ir nebuvo teršalas, ant meteorito patekęs jau esant Žemėje.

Dabar atominių izotopų analizės būdu įrodyta, kad globulės negali būti kilusios iš Žemės bei turėjo susiformuoti labai šaltoje aplinkoje – galbūt tuomet, kai dar nebuvo atsiradusi Saulė. Tyrimui vadovavo Keiko Nakamura-Messenger, dirbanti NASA Johnsono kosminiame centre Hjūstone (JAV).

Globulėse gausu sunkiųjų vandenilio ir azoto izotopų, atitinkamai vadinamų deuteriu ir azotu-15, todėl atmesta šių rutuliukų susiformavimo Žemėje galimybė. Santykinis šių izotopų kiekis yra būdingas formavimuisi labai šaltoje aplinkoje tarp 10 ir 20 laipsnio Kelvino skalėje.

Tai reiškia, kad globulės gali būti senesnės už Saulę, nes tokios temperatūros vyravo šaltame dujų debesyje, iš kurio susiformavo ir užsižiebė Saulė. Arba globulės galėjo susiformuoti tada, kai saulė jau egzistavo, bet planetos dar tik vystėsi.

Tam tinkama temperatūra dar būtų buvusi išoriniuose besivystančios Saulės sistemos kraštuose, kur, kaip manoma, susiformavo kometos. Įdomu tai, kad žinoma, jog kometose taip pat yra maždaug to paties dydžio organinių medžiagų fragmentų, nors šių fragmentų forma nėra žinoma.

Bet kuriuo atveju, globulės yra labai senos, sakė mokslininkų grupės narys Scottas Messengeris, dirbantis tame pačiame Johnsono kosminiame centre. „Mes stebime pradinę organinių objektų, susiformavusių dar gerokai iki Žemės atsiradimo, struktūrą“, - sakė S.Messengeris.

K.Nakamura-Messenger vadovaujama grupė teigia, kad globulės galėjo būti svarbios gyvybei Žemėje atsirasti – iš jų galėjo būti gautos būtinos pradinės organinės medžiagos. Kai kurie mokslininkai mano, kad kokios nors talpyklos buvimas galėjo atskirti organizmų vidinę cheminę sudėtį nuo aplinkos, o tai galėjo būti esminis gyvybės evoliucijos etapas.

„Tai lyg ir primena membraninio tipo struktūras“, - su šia nuomone sutiko Carnegie instituto (JAV) mokslininkas Larry Nittleris. Bet, paklaustas, ar tokios struktūros galėjo paskatinti gyvybės atsiradimą Žemėje, jis atsakė: „Manau, kad tai kol kas yra tik spėjimas“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją