„Pasaulis augina vilną dėl jos pluoštų, o ne dėl sėklų. "Tik nedaugelis žino, kad kiekvienama vilnos pluošto kilogramui tenka maždaug 1,7 kg sėklų, kurios yra pakankamai turtingos aliejumi ir proteinais“, - teigia Keertis Rathore‘as iš Teksaso A&M Universiteto.

Kiekvienais metais užauginama apie 44 mln. tonų sėklų, kurios yra netinkamos vartojimui dėl savo kenksmingos cheminės medžiagos – gosipolio.

Tačiau dabar moksilinkų grupė rado būdą genetiškai pakeisti vilnamedžio sėklą, kuri gamintų labai mažus gosipolio kiekius ir būtų tinkamos žmonėms.

„Masinis sėklų auginimas maistu galėtų aprūpinti apie pusę milijardo žmonių kasmet. Tai būtų ypač aktualu besivystančioms šalims bei leistų patenkinti maisto kiekio reikalavimus artimiausiems 50 metų“, - teigia mokslininkai.

Pirmieji bandymai pašalinti toksinus iš sėklų buvo kryžminant kultivuojamų vilnamedžių sėklas su laukinių vilnamedžių sėklomis, tačiau jų genomai pasirodė per daug skirtingi. Neseniai atlikti tyrimai naudojo RNRi (RNR interferencijos) metodą, kuris sėklose slopina biocheminius gosipolio gaminimosi būdus. Šis procesas leidžia sumažinti gosipolio kiekį jose apie 98 proc., bet nepakeičia jo kiekio kitose augalo dalyse.

Naujasis tyrimas gali smarkiai pakeisti pasaulio maisto atsargų kiekį, jeigu šį metodą bus įmanoma pritaikyti, o vilnamedžio sėklas bus leista vartoti žmonėms. Grupė taip pat tikisi, kad šio metodo pagalba bus įmanoma sumažinti ir kitų produktų kenksmingumą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją