Europiečių ataskaitoje teigiama, kad vidutinė metinė Europos temperatūra kils po 0,1-0,4 laipsnių pagal Celsijaus skalę kiekvieną dekadą, o iki šaltos žiemos nuo 2020 metų bus retenybė, o nuo 2080 – tik svajonė, išlikusi senolių atmintyse. Iki tol beveik kiekviena vasara bus karštesnė už buvusią prieš 10 metų. Kiekvieną dekadą lietaus kiekis Šiaurės Europoje didės 1 procentu, sniego – 2 procentais, pietinėje Europoje krituliai atitinkamai sumažės. Vidutinis jūros lygis iki 2050 pakils nuo 13 iki 68 cm.
Numatoma, kad ateityje padidės potvynių ir sausrų tikimybė, padažnės sniego griūtys ir purvo nuošliaužos, suprastės dirvos kokybė.
Daug mažiau turistų keliaus poilsiauti prie Viduržemio jūros, taip pat jie bijos rizikuoti mirti po sniego griūtimi Alpėse, todėl išaugs Šiaurės Europos turizmo pramonė.
Bet visgi ataskaita nėra visiškai niūri. Nors vėdinimui bus sunaudojama daugiau energijos, mažiau jos teks sunaudoti šildymui. Bendrasis visų ekosistemų ir kultūrinių augalų produktyvumas išaugs, pagreitės Šiaurės Europos komercinių miškų augimas.
Vairuotojams bus geriau, nes nebus slidžių kelių bei mažiau koroduos automobiliai, o draudimo pramonė išaugs tiesiog pasakiškai.
