Mokslininkės nuomone, žmogus nori-nenori savo mažesniuosius brolius privalo naudoti tam, kad išspręstų savo problemas ir tik įsitikinęs, kad tiriamos medžiagos nepakenks jo sveikatai, pats ryžtasi tapti savanoriu, dalyvauja klinikiniuose tyrimuose.

Naujausių duomenų, kiek gyvūnų pasiaukoja mokslo pažangai nėra, tačiau 2004-aisiais jų buvo apie 20 tūkst.

Paminklas laboratorinei pelei

„Mokslo visuomenė gerbia ir myli gyvūnus“, - pabrėžė dr.V.Bukelskienė. Dėkodami eksperimentinėms pelėms, jūrų kiaulytėms, triušiams ir beždžionėms, žuvusiems kuriant vakciną prieš sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS), kinai Medicinos mokslų akademijos teritorijoje 2004 metais pastatė paminklą nežinomai pelei.

Tais pačiais metais Kinijoje prie Vuhano universiteto iškilo ir kitas paminklas SŪRS vakcinos aukoms – 38 beždžionėms. Ant jo iškalta: „Laboratoriniams gyvūnams, kurie žuvo, kad žmonės būtų sveiki“.

Daugybę eksperimentų su šunimis atlikęs akademikas I.Pavlovas pats nupiešė ant pjedestalo sėdinčio šuns paminklo eskizą. Paminklas šuniui, ant kurio iškalti akademiko žodžiai apie eksperimentų reikšmę žmonijos gerovei, pastatytas 1936-aisiais, Peterburge.

Eksperimentuoja kardiologai ir onkologai

Paklausta, ar mokslininkai eksperimentuoja su benamiais gyvūnais, dr.V.Bukelskienė paneigė šį mitą. Pasirodo, tyrimams naudoti paprastus gyvūnus griežtai draudžia teisės aktai.

1997 metais įsigaliojusiame Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme aiškiai pasakyta, kad laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai yra tik gimusieji vivariume (veislyne), specialiai auginti ir skirti laboratoriniam darbui.

Užsukę į vieną iš trijų Lietuvoje veikiančių vivariumų, sužinojome, kad čia dirbama be švenčių ir laisvadienių. Peles, žiurkes ir triušius prižiūrinčios Biochemijos instituto darbuotojos per metus jiems sušeria iki 2 tonų specialiai paruošto maisto, pora kartų per savaitę šveičia narvelius, plauna buteliukus vandeniui.

Kaip jau esame rašę, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiochirurgai čia eksperimentuoja su triušiais (https://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10479801), onkologai su pelėmis ir žiurkėmis išbando naujus vėžio gydymo būdus. Vivariume atliekami ir toksikologiniai tyrimai bei fundamentiniai ląstelės biologijos eksperimentai.

Poruoja pagal giežtą schemą

Anot dr.V.Bukelskienės, laboratorinėms pelėms visame pasaulyje - didžiausia pagarba, nes tai dažniausiai eksperimentiniame darbe naudojami gyvūnai. Jos draugiškos, nereiklios, lengvai ir greitai veisiamos.

„Pelytės nėštumas trunka maždaug tris savaites, tai reiškia, kad kažką genome pakeitęs gali greitai gauti naują vadą ir po 3-4 mėnesių jau tyrinėti jų palikuonius. Yra net toks posakis, kad pelės laikrodis tiksi greičiau“, - pasakojo mokslininkė.

20 kartų poruoti broliai ir seserys

Mokslininkė rodė vivariume gyvenančias DBA peles. Tai seniausia pasaulyje pelių linija, išvesta dar 1909 metais.

Vadinamieji linijiniai gyvūnai gaunami po mažiausiai 20-ties generacijų giminingų brolių-seserų poravimų. Kiekviena pelių karta registruojama, linijos grynumo išlaikymui naudojamasi ištisu „žemėlapiu“, kurį galma pavadinti geneologiniu medžiu.

„Genetiškai tokie gyvūnai beveik identiški, - pabrėžė mokslininkė, - jų genomų panašumas siekia iki 95,5 proc., kitais duomenimis - net 98,5 proc.“

Linijos genetinis grynumas moksliniams tyrimams svarbus tuo, kad identiškų gyvūnų populiacijoje gali užregistruoti net ir labai nedidelį, bet tikslų efektą.

„Tokios populiacijos labai tinka tyrimams. Turint visiškai vienodų gyvūnų grupę galima analizuoti medžiagų toksinį veikimą, piktybinį procesą, nes kas įvyko vienoje pelytėje, paprastai įvyksta ir kitoje. Tokių tyrimų patikimumas didelis, nes gyvūnai – visiškai vienodi“, - pasakojo biologė.

Linkę sirgti piktybinėmis ligomis

Kodėl visa tai siejama su onkologija? Pasak vivariumo vedėjos, linijiniai gyvūnai savaime yra linkę sirgti piktybinėmis ligomis. Senstant jų organizmuose dažnai pasireiškia spontaninis navikinis procesas.

Eksperimentiniame darbe navikai gyvūnams gali būti sukeliami ir cheminėmis medžiagomis.

„Lietuvoje tikriausiai absoliuti dauguma mokslininkų, dirbančių su gyvūnais ir tiriančių piktybinį procesą, naudoja persėjamus navikus. Žiauriai skamba, tačiau yra tokios ląstelės, kurias sušvirkšti pelytei ir žinai, kad toje vietoje atsiras navikas“, - pasakojo mokslininkė.

Jos žodžiais, čia ir pasireiškia visas tyrėjų „žiaurumas“. Sukeliant piktybinį procesą gyvūnai pasmerkiami, tačiau aukų reikalaujančio eksperimento tikslas - ne naikinti, o išsiaiškinti žmogaus vėžio gydymo galimybes.

Nepalieka kankintis

Kiekvienas eksperimentas baigiasi tuo, kad gyvūnas „humaniškai nužudomas, nepaliekamas kankintis“.

Pasaulio laboratorijose naudojama daug efektyvių eutanazijos metodų – specialios sudėties vaistinės medžiagos, dujos. „Vienas iš pigesnių, Lietuvoje dažnai naudojamų smulkiųjų gyvūnų eutanazijos būdų - mechaninis. Tačiau tokią procedūrą turi atlikti tik kvalifikuotas ir įgudęs darbuotojas“, - pabrėžė dr.V.Bukelskienė.

Eksperimentuose panaudotų gyvūnų kūneliai pažymimi specialiais dažais ir laikomi atskirose patalpose, šaldiklyje. Juos surenka gyvūnų atliekų utilizavimo įmonė UAB „Rietavo sanitarija“.

Be gyvūnų neišsiverstų

Foto: Corbis

Kankinti gyvūnus - griežtai draudžiama. Šis principas privalomas visiems, eksperimentuojantiems su pelėmis, žiurkėmis, jūsų kiaulytėmis, triušiais ir kitais padarais.

„Paprastai, kai gyvūnai pradeda jausti skausmą, pakinta jų elgesys. Tai pagrindinis rodiklis, kuris išduoda, kad reikia susirūpinti. Kol gyvūnai gerai maitinasi, yra judrūs, ypač svarbu – smalsūs, galima su jais dirbti. Tačiau jei jie praranda smalsumą, nebesidomi aplinka, maistu, galima įtarti, kad kenčia. Tada eksperimentą privalome baigti, nes negalime jų kankinti“, - pabrėžė mokslininkė.

Paklausta, kodėl technikos pažangos amžiuje eksperimentams vis dar naudojami gyvūnai, vivariumo vedėja teigė, jog be jų išsiversti neįmanoma. Iš pradžių naujos medžiagos ar gydymo būdai tiriamai molekulių, vėliau ląstelių lygyje. Po to jų veikimas tikrinamas gyvame organizme, naudojant laboratorinius gyvūnus. Eksperimentas baigiasi žmonių-savanorių klinikiniais tyrimais.

Peles siūlo keisti žmonėmis

„Man pagal profesiją ir pašaukimą darbas su ląstelėmis artimesnis, nei eksperimentai su gyvūnais, tačiau to nepakanka. Kai ląstelę perkeli į organizmą, ją veikia kaimyninės ląstelės, jų išskiriamos medžiagos, kurios vadinamos augimą skatinančiais veiksniais, hormonais ir taip toliau. Visa tai reikia įvertinti, o tai galima padaryti tik organizme“, - pasakojo biologė.

Ant kai kurių naujų produktų populiaru žymėti zuikučius - neva jo tyrimams nenaudoti gyvūnai. „Labai gerai, kad jų nenuskriaudėm, tačiau visiškai neaišku, kaip nauja medžiaga veiks gyvą organizmą. Tai - nebaigtas tyrimas, o medicinoje neįmanoma apsieiti ne tik be laboratorinių gyvūnų, bet ir be eksperimentų su žmonėmis, kurie paskutinieji išbando naujas medžiagas, gydymo būdus“, - pabrėžė mokslininkė.

Žalieji gyvūnėlius rekomenduoja iš karto keisti žmonėmis. „Iš tiesų, kam kankinti gyvūną? Surenkam savanorių būrį ir su jais eksperimentuojam. Bet kuris norės dalyvauti, pavyzdžiui, toksikologiniuose tyrimuose? Pagaliau yra įstatymai, kurie draudžia tai daryti. Ir tai visai logiška“, - sakė dr.V.Bukelskienė.

Nebereikės gadinti akių

Nežiūrint į apšepusias sienas, sovietmečiu pagal specialų projektą statytas Biochemijos instituto vivariumas atitinka pagrindinius gyvūnų gerbūvio reikalavimus. Vienu metu čia galima atlikti eksperimentus su 3000 pelių, 2000 žiurkių arba 1000 jūrų kiaulyčių ir 70 triušių.

Prieš keletą mėnesių padedant Europos Sąjungos struktūriniams fondams vivariumui pavyko nusipirkti naujausio modelio laboratorinių gyvūnų kraujo analizei skirtą aparatą. „Tačiau jei užsimanytume ištirti žmogaus kraują, jis pasirodytų baisus ligonis“, - juokėsi mokslininkė.

Į kavos virimo aparatėlį panašus prietaisas kainavo apie 80 tūkst. litų. Kol jo nebuvo, Biochemijos instituto specialistams padėjo kolegos iš Imunologijos instituto – prireikus leisdavo pasinaudoti saviškiu.

„Dar anksčiau vivariumo darbuotojai dienų dienas sėdėdavo prie mikroskopo ir kraujo tepinėliuose skaičiuodavo ląsteles. Kai kurie taip net akis sugadino“, - prisiminė dr.V.Bukelskienė.

JAV pagamintu prietaisu kraujo mėginys išanalizuojamas per kelias sekundes.

Sergantiems krinta svoris

Foto: Corbis

„Analizuojant eksperimentinį piktybinį procesą - kraujo analizė labai reprezentatyvus rodiklis, leidžiantis sužinoti, kas vyksta gyvame organizme, ar efektyvus naujas vaistas ar gydymo būdas“, - aiškino mokslininkė.

Procedūrų kambaryje vivariumo vedėja parodė ir ką tik pirktas kompiuterizuotas svarstykles gyvūnams sverti, kurios labai tikslaiai pasveria net judantį gyvūną.

Be kraujo tyrimų svorio matavimai vienas svarbiausių būdų įvertinti išbandomos medžiagos efektyvumą - jeigu gyvūnas blogai jaučiasi, jis blogai valgo, krinta jo svoris.

Eksperimentai su gyvūnais – labai brangus užsiėmimas, - pripažino mokslininkė. Pavyzdžiui, paprasčiausias turgaus svarstykles primenantis minėtas aparatas su kompiuterine įranga kainavo apie 5 tūkst. litų. Jį vivariumas pajėgė nusipirkti taip pat tik laimėjęs ES projektą.

Su buitimi – didžiausia netvarka

„Šiuo metu dėl aparatūros bėdų nėra – jau turime ir sudėtinga kraujo analizės sistemą, ir specialias, atskiroms gyvūnų rūšims pritaikytas svarstykles. Tačiau jei pradėtume dirbti su rimta užsienio kompanija, jos atstovai, aišku, atvažiuotų pasižiūrėti kaip mūsų gyvūnai gyvena ir pamatytų, kad mūsų buitis, švelniai tariant, nekokia. Gyvūnų teisių mes nepažeidžiame, tačiau ikiklinikiniams tyrimams gyvūnų laikymo sąlygos nepakankamos“, - apgailestavo vivariumo vedėja.

Dr.V.Bukelskienės nuomone, investicijos į patalpų sutvarkymą atsipirktų, tačiau jų reikia ir jau ne pirmą dešimtmetį.

„Metai iš metų rašome valstybės investicijų projektus, šiam pastatui renovuoti ir įrangai atnaujinti prašome rasti 2 mln. litų. Pavasarį pas mus atvykęs Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius pritarė, kad tokių investicijų reikia. Parašiau dar vieną projektą tačiau jis, regis, ir vėl nugulė į stalčius“, - buitiniais rūpesčiais dalijosi mokslininkė.

Dėl nesutvarkytos buities vivariumo darbuotojams jau teko atsisakyti pelningo užsakymo, už kuriuos kelerius metus su lietuviais bendradarbiavę Vokietijos mokslininkai mokėjo didelius pinigus.

Išjungia, kad pernakt neperdegtų

Normaliai įrengtuose vivariumuose personalas kontroliuojamas mikrobiologine tarša – įeina ir išeina per specialius sterilaus oro dušus, po to persirengia specialiais steriliais drabužiais. Patalpų duryse funkcionuoja slėgių skirtumas – oras į lauką išeina, bet į vidų – neįeina.

Kad į laboratorinių gyvūnų patalpą nepatektų mikroorganizmai, vivariumuose įrengiama speciali ventiliacinė sistema. Nuo 10 iki 12 kartų per valandą keičiamas oras pašildomas, kuris patalpas patenka per filtrus.

„Mūsų vivariume taip pat yra šiokia tokia ventiliacija, tačiau paskutinis išeinantis žmogus ją išjungia, kad per naktį nesudegtų“, - pripažino mokslininkė.

Pasaulyje, kur darbas su laboratoriniais gyvūnais gerai organizuotas, žinoma, kiek ir kokių juose yra mikroorganizmų, kokioje temperatūroje (ir ne kitokioje!) jie gyvenę nuo gimimo. „Tai –nesavitiksliai dalykai. Žinojimas pasitarnauja mokslinių tyrimų patikimumui“, - aiškino biologė.

Svajoja veisti transgeninius gyvūnus

Visiškai ištirti ir griežtai reglamentuotomis sąlygomis laikomi gyvūnai (taip vadinami SPF) neturi specifinių patogeninių mikroorganizmų. Jie ne tik neserga, bet ir nėra ligų nešiotojai.

„Mes tokių sąlygų užtikrinti negalime. Atjungia šildymą – krinta temperatūra, iškyla pavojus gyvūnų sveikatai. O kur dar į patalpas patenkantis nefiltruotas oras... Tad apie patikimus ikiklinikinius, klinikinius tyrimus ir pelningus užsakymus kol kas nė negalime kalbėti“, - apgailestavo biologė.

Dėl minėtų priežasčių Biochemijos instituto vivariume gyvena tik patys paprasčiausi - konvenciniai - laboratoriniai gyvūnai, nors mokslininkai pasvajoja ir apie eksperimentus su transgeniniais gyvūnais.

„Lietuvoje dirba stiprūs molekulių, ląstelių biologai, kurie labai norėtų savo rezultatus, gautus eksperimentuose in vitro, patvirtinti gyvame organizme. Tačiau, kaip minėjau, neturime buitinių sąlygų. Norime plėsti savo darbo sferą, tikime, kad galėsime tai daryti, tačiau kada mūsų svajonės taps realybe – prognozuoti sunku“, - sakė 26 metus Biochemijos institute dirbanti mokslininkė.