Rusas matematikos genijus vengia viešumos

Panašu, kad matematinės teorijos genijus Gregorijus Perelmanas slapstosi nuo visuomenės. Matematikos pasaulis sujudo kai pasklido žinia, kad viena iš ryškiausių šio pasaulio žvaigždžių atsisako ateinančią savaitę teikiamo prestižinio apdovanojimo, rašo Newscientist.com. Fieldso medalis, dar vadinamas Nobelio premija matematikams, teikiamas kartą per ketverius metus.

Jį gauna jauni matematikai, padarę daugiausiai įtakos savo sričiai. Šį apdovanojimą rugpjūčio 22 dieną per ceremoniją turėtų įteikti Ispanijos karalius.

Bet Gregorijus Perelmanas, kurį šiam apdovanojimui rekomendavo daugelis matematikos pasaulyje įtakingų asmenų, atsisakė savo pareigų Steklovo matematikos institute (Rusija) bei pasislėpė. „Niekas nežino kur jis yra“, - sakė Oksfordo universiteto (D.Britanija) matematikas Marcus du Sautoy. Manoma, kad G.Perelmanas nusivylė matematika ir atsiribojo nuo šios mokslo srities.

G.Perelmanas šlovę matematikos pasaulyje įgijo paskelbęs savo darbą apie „Poincare prielaidą“ – vieną iš garsiausių topologijos užduočių. Ši prielaida, pavadinta ją pasiūliusio prancūzų matematiko Henri Poincare vardu, yra susijusi su klausimu ar įmanoma deformuoti skylėtą riestainį jo neplėšant ir nepjaustant, o tik lankstant ir tempiant taip, kad susidarytų sfera.

Paaiškėjo, kad skylės iš riestainio vidurio pašalinti niekaip neįmanoma, todėl jo sfera paversti nepavyks. Tačiau bet kokia figūra be skylės gali būti deformuot į sferos formą. Poincare prielaida ir bendresnis uždavinys, vadinamas Thurstono geometrizacijos prielaida, byloja, kad tas pats teiginys galioja ir aukštesnių dimensijų figūroms.

2002 metais G.Perelmanas viešai paskelbė abiejų uždavinių sprendimus ir sukėlė susižavėjimą savo išradingumu, nors matematikai iki šiol negali oficialiai patvirtinti sprendimo teisingumo. „Yra bendra nuomonė, kad tikriausiai sprendimas yra teisingas“, - sakė M.du Sautoy.

Poincare prielaida yra viena iš Clay matematikos instituto Bostone (JAV) įsteigto Tūkstantmečio prizo vertų užduočių. Institutas siūlo 1 milijoną JAV dolerių pirmam asmeniui, pateikusiam teisingą sprendimą. „Panašu, kad G.Perelmanas nesidomi nei medaliu, nei pinigais“, - sakė M.du Sautoy.

Fieldso medalio atsisakymas būtų beprecedentis atvejis. 1966 metais vokietis matematikas Alexanderis Grothendieckas atsisakė šį prizą priimti Maskvoje protestuodamas prieš karinę Sovietų sąjungos intervenciją į Rytų Europą, bet vėliau šį prizą priėmė. Dar vėliau A.Grothendieckas taip pat nusivylė matematika ir pasitraukė iš šios srities tyrinėjimų. Manoma, kad jis dabar kaip atsiskyrėlis gyvena Andoroje.