Tyrinėjant gilesnius nuosėdinius sluoksnius buvo nustatyta, kad gyvybė Žemėje radosi nuo 25 iki 600 milijonų metų, skaičiuojant nuo to laiko, kai planeta tapo tinkama gyventi. Tačiau neįmanoma pasakyti, ar gyvybė buvo unikalus reiškinys, ar tokie patys procesai vyksta ir kitose į Žemę panašiose planetose.

Sidnėjaus Naujojo Velso universiteto mokslininkai Charlesas Laynouveris ir Tamara Davis apskaičiavo, kad per tiek milijardų metų ne mažiau kaip trečdalyje į Žemę panašių planetų galėjo išsivystyti gyvybė. O pastarieji atradimai rodo, kad yra nemažai į Saulę panašių žvaigždžių, aplink kurias sukasi dar daugiau į Žemę panašių planetų. Taigi galima daryti išvadą, kad Visatoje gali būti pakankamai daug apgyventų planetų.

Ch.Laynouveris mano, jog gyvybės atsiradimo šansas yra lygus šansui išlošti loterijoje: “Faktas, kad Žemė išlošė gyvybės prizą, verčia mus kitaip įvertinti šią malonę. Jei mes žinome tik tai, kad žaidėjas išlošė iš trečio karto, mes negalime įvertinti realių šansų, bet pagal žinomus faktus tikimybė yra artimesnė vienam iš trijų, nei vienam iš milijono”. Ch.Laynouveris yra 95 procentais įsitikinęs, jog gyvybės panašioje planetoje užgimimo per milijardą metų tikimybė yra mažiausiai vienas iš trijų.

Baltimorės astronomijos tyrimų instituto mokslininko Mario Livio nuomone, tai yra įdomus bandymas pritaikyti statistinės analizės metodus visiškai nežinomam dalykui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją