Virtualiai modeliuojant „Galileo“ sistemos darbą bus galima įvertinti atliktų skaičiavimų tikslumą, objekto nustatymo patikimumą nepalankiomis sąlygomis ir kitas sistemos projekcijas dar iki pakeliant visus palydovus. Naujoji programinė įranga apskaičiuos imtuvo galimybes priimti „Galileo“ navigacijos signalus, analizuos pastatų architektūros ir inžinerinius planus, žemės reljefus, taip pat palydovines ir miestų fotografijas, įvertins signalo stiprumą bei matavimo klaidas. Į tikrą palydovinės navigacijos sistemos darbą panašių užduočių priežiūrą vykdo „Siemens Communications“ padalinys Berlyne.
„Galileo“ apims 30 palydovų ir palaikys ryšį su 24 Amerikos palydovais, veikiančiais GPS. Tankesnis „Galileo“ palydovų tinklas ir tobulesni algoritmai padės tiksliau nustatyti koordinates: skirtingai nei GPS, kurio koordinačių apskaičiavimo paklaida du metrai, „Galileo“ objektus nustatys vieno metro tikslumu.
„Galileo“ kaip ir GPS veikia palydovinės navigacijos principu. Iš palydovų į žemę nuolat keliaujantys signalai imtuvui perduoda informaciją apie tam tikro judančio objekto koordinates bei laiką, kuriuo ši informacija išsiųsta. Naudodamasis kelių palydovų išsiųstais signalais, imtuvas vėl ir vėl apskaičiuoja su juo susieto objekto vietą pagal ilgumos, platumos ir aukštumos parametrus bet kuriuo paros metu.
GPS/“Galileo“ naudojama įvairios paskirties objektų vietai nustatyti, pavyzdžiui, pervežimų kompanijoms – jų vairuotojų arba krovinių vietą kelionės metu, pagalbos tarnyboms – skambinančiojo mobiliuoju telefonu vietą, privatiems asmenims, kurių automobiliuose įdiegta miestų navigacinė sistema – orientyrus vietovėje.
„Galileo“ palydovinė navigacijos sistema pavadinta italų fiziko, filosofo ir astronomo Galileo Galilei (1564 – 1642 m.) vardu. Galileo žinomas kaip pirmojo teleskopo kūrėjas, Jupiterio atradėjas bei vadintas „fizikos tėvu“.
