Nepaprastai didelis teleskopas, kurio pagrindinio veidrodžio skersmuo sieks net 42 metrus, leis kur kas detaliau nei iki šiol nagrinėti labai nutolusius objektus. Galinga observatorija leistų astronomams pamatyti dalį pirmųjų galaktikų, sudarančių Visatą.

Dabar Pietinė Europos observatorija (ESO) eksploatuoja 8,2 m skersmens Labai didelį teleskopą (angl. Very Large Teleskope), esantį Čilės Atakamos dykumoje, kuris dar kartais vadinamas „atradimų mašina“. Tikimasi, kad planuojamas teleskopas-milžinas pradės naują erą astronomijos istorijoje.

„Pilną koncepciją norime pristatyti iki metų pabaigos. Gal ji bus kiek ambicinga, tačiau tikime, kad įgyvendinama“, – sako mokslų daktaras Andreasas Kauferis. Mokslininkas pripažino, kad tokio projekto griebtasi dar ir dėl to, kad norima nukonkuruoti JAV, kuri ketina statyti 30 m skersmens teleskopą.

Iš pradžių buvo svarstoma galimybė statyti 100 m skersmens teleskopą – maždaug toks būtų visų pasaulio teleskopų veidrodžių skersmuo kartu sudėjus. Galiausiai nuspręsta, kad nors idėja ir įgyvendinama, tačiau projekto kaina gali pasiekti net 1,5 mlrd. eurų. Todėl apsiribota 42 metrais.

“Norime išsiaiškinti, kaip susiformavo pirmosios galaktikos. Kaip susiformavo Visata – tai vienas didžiausių klausimų astronomijoje“, – teigia A.Kauferis.

Teleskopo-milžino statyba galėtų būti pradėta 2010-2011 metais. Tik kol kas nenuspręsta, kur jį statyti. Didelės observatorijos turi būti atokiose, sausose vietose, kur dangaus negaubia debesys – tai geriausios sąlygos stebėjimui. Tarp svarstomų variantų yra Pietų Afrika, Tibetas, Marokas, Grenlandija ir Antarktida.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją