Nustebino tai, kad šis atstumas yra maždaug puse milijono šviesmečių didesnis nei manyta anksčiau.
Astronominio atstumo išmatavimas yra sudėtingas dalykas. Pavyzdžiui, tolimi ryškūs objektai gali atrodyti nutolę tiek pat, kiek artimesni ir mažiau ryškūs objektai. Dėl to mokslininkai sukūrė kopėčias primenančią sistemą, kuri prasideda nuo kelių nepriklausomų metodų naudojimo siekiant tiksliai nustatyti atstumą iki artimų objektų. Tuomet šie matavimai panaudojami didesnio kosminio nuotolio nustatymui ir taip toliau.
„Kiekviename etape kaupiasi klaidos“, - sakė mokslininkų grupės narys Krzysztofas Stanekas iš Ohajo valstijos universiteto (JAV). „Norėjome nepriklausomo atstumo mato – vieno žingsnio, kuris vieną dieną padės matuojant tamsiąją energiją ir kitus dalykus“, - sakė mokslininkas.
Atstumo matavimas stebint dvinares žvaigždes padėjo atsisakyti tarpinių žingsnių, sakė kitas mokslininkų grupės narys Norbertas Przybilla iš Erlangen-Nurembergo universiteto (Vokietija). „Tai yra pats didžiausias atstumas, kurį sugebėta išmatuoti tiesiogiai. Tai yra kol kas efektyviausias teleskopų išnaudojimo būdas“, - sakė N.Przybilla.
Ankstesnių matavimų rezultatai buvo gauti naudojant Hablo konstantą – visatos plėtimosi greičio ir amžiaus matą. Naujojo mokslininkų darbo duomenys rodo, kad ši konstanta nuo tikrosios vertės skiriasi 15 procentų.
Tai verčia manyti, kad Visata yra 15 proc. didesnė ir 15 proc. senesnė nei manyta anksčiau. Ankstesniais matavimais nustatyta, kad Visatos amžius yra 13,7 mlrd. metų, o tikint naujojo tyrimo duomenimis, jis turėtų būti 15,8 mlrd. metų.
„Mūsų rezultatai rodo, kad su Hablo konstanta gali atsitikti kas nors įdomaus“, - sakė N.Przybilla. bet mokslininkas tuo pačiu įspėjo, kad tyrimo pagrindas yra tik vienas atstumo matavimas. „Turėtume tai patvirtinti atlikdami daugiau matavimų“, - sakė mokslininkas.
