Didelėje dalyje Jungtinių Valstijų ir Kanados šį mėnesį taip pat tvyro rekordiniai karščiai. "Kepame", - pripažįsta amerikiečių Nacionalinės meteorologinės tarnybos sinoptikas Dennis Feltgenas.
Daugelis mokslininkų mano, kad pasaulio klimatas šyla ir dėl išmetalų sukeliamo šiltnamio efekto šils toliau, kadangi deginant iš naudingųjų iškasenų gaunamą kurą susidarantys cheminiai junginiai nebeleidžia atmosferai atvėsti. Tačiau, pasak jų, iš vieno karščio antplūdžio nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų.
"Kaip visada negalima tiksliai pasakyti, kad tą ar kitą meteorologinį reiškinį sukėlė visuotinis atšilimas, - teigia Asheras Timmsas, Didžiosios Britanijos Johno Tyndallo klimato kaitos tyrimų centro darbuotojas. - Tačiau atrodo, kad pasaulinės oro sąlygos keičiasi".
Skeptiškai vertinantieji pasaulinio atšilimo teoriją, kuri aiškina, esą neapribojus šiltnamio efektą sukeliančių išmetalų kiekio, šiame šimtmetyje žmonijos laukia sausros ir potvyniai, teigia, jog iš karštų vasarų darydama tragediją, žiniasklaida meluoja.
Billas O'Keefe'as, Vašingtone įsikūrusio George'o C. Marshallo instituto tarybos narys ir naftos pramonės konsultantas, teigia, kad rekordinius karščius reikėtų laikyti natūralaus temperatūrų svyravimo ciklo dalimi.
Tendencija aiški
"Nemanau, kad koks klimatologas ar meteorologas teigtų, jog iš kiekvienų metų galima daryti išvadas. Karštesnių laikotarpių yra buvę ir anksčiau, jų bus ir ateityje, - naujienų agentūrai "Reuters" aiškino B.O'Keefe'as. - Jeigu taip būtų labai ilgą laiką, tada būtų galima daryti išvadą, kad žmogaus veikla turi poveikio".
Tačiau daugelis mokslininkų teigia, jog šiltėjimo tendencija ir taip aiški.
Pasak Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracijos (NASA), 2005-ieji buvo šilčiausi pastarojo šimtmečio metai visame pasaulyje. Prieš juos buvę treji metai taip pat buvo šilčiausi nuo paskutinio XIX amžiaus dešimtmečio.
JAV nacionalinis klimato duomenų centras nurodo, kad pirmasis 2006 metų pusmetis yra pats šilčiausias nuo 1895-ųjų, kai pradėti registruoti meteorologiniai duomenys.
"NASA pateikiami pasauliniai vidurkiai ir tai, ką čia darome, suteikia kur kas daugiau informacijos negu tokių kraštutinumų kaip 2003 metų vasara Britanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje stebėjimas, - teigia Philipas Jonesas, Didžiosios Britanijos Rytų Anglijos universiteto klimatologijos profesorius. - Reikia imti pasaulinį vidurkį. Iš paskutiniųjų dvylikos metų dešimt buvo šilčiausi nuo 1850-ųjų. Pasaulinė temperatūra (nuo tada) pakilo 0,7 laipsnių pagal Celsijų ir dauguma klimato modelių leidžia manyti, kad šį šimtmetį ji toliau šils nuo 2 iki 5 laipsnių pagal Celsijų".
Anot skeptikų, bet kokį pastarojo amžiaus šiltėjimą galima paaiškinti tuo, kad planetoje baigiasi šaltasis laikotarpis, vadinamas "mažuoju ledynmečiu", o po pramoninės revoliucijos susikaupę dideli išmetamųjų dujų kiekiai čia niekuo dėti.
Ph.Jonesas teigia, kad XX amžiaus temperatūrų kaitos lygis mažiausiai triskart viršija ankstesniųjų šimtmečių, ir tai rodo, jog stebime anaiptol ne natūralų ciklą.
Nors kelios karštos vasaros dar neįrodo, kad klimatas keičiasi, reikia susitaikyti su mintimi, jog jei prasidės visuotinis atšilimas, karščio bangos taps neišvengiamos. "Akivaizdu, kad jei klimatas toliau šiltės, spektro pabaigoje bus daugiau kraštutinumų", - sako Ph.Jonesas.
Daugiau jūros, mažiau sniego
Be temperatūros rodiklių esama ir kito įrodymo, bylojančio, kad Žemė šiltėja - tai kylantis jūros lygis. Manoma, kad jis priklauso nuo to, kad vanduo šiltėdamas plečiasi. Vandens jūrose daugėja ir dėl tirpstančių ledynų.
Visame pasaulyje jūros lygis pakyla apie 1,5 milimetro per metus ir nuo XIX amžiaus pabaigos, pasak Ph.Joneso, pakilo apytikriai 20 centimetrų.
Pasaulinio atšilimo įrodymais galima laikyti ir mažesnį sniego kiekį kalnuose, pasikeitusį kritulių pobūdį bei išaugusį uraganų galingumą, kuriam veikiausiai turi įtakos šiltesnis jūros vanduo.
Kadangi klimatologijoje esama daugybės nežinomųjų, 1988 metais buvo įsteigta speciali Jungtinių Tautų ekspertų grupė, turinti lyginti ir tikrinti meteorologinius duomenis. Jos išvados turi didelės įtakos priimant politinius sprendimus, kaip kovoti su klimato kaita.
Tarpvyriausybinė grupė klimato kaitos klausimais kitąmet paskelbs jau ketvirtąją ataskaitą ir atnaujins 2001 metų dokumentą, kuriame teigiama, kad nuo 1900 iki 2100 metų pasaulio temperatūra turėtų pakilti 1,4-5,8 laipsnio pagal Celsijų, ir to padariniai gali būti tragiški.
Ataskaitą rengiantis profesorius Ph.Jonesas atsisako prognozuoti jos išvadas, tačiau linkęs manyti, kad jos pateiks tik dar daugiau pasaulinio atšilimo įrodymų.