Matyt, susigriebta prieš pirmą kartą Lietuvoje rengiamą UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesiją, kuri prasidės rytoj. Būtų negražu, jei tarptautiniai ekspertai, sumanę apžiūrėti pirmosios tarptautinės 10 valstybių sienas kertančios pasaulio paveldo nominacijos vietą netoli Vilniaus, pamatytų tik žemėje įmūrytą metalinį žymenį viduryje pievų.
Nesutiksi nė vieno turisto
Karštomis vasaros dienomis Vilnių užplūdo minios turistų iš viso pasaulio. Jie susidomėję apžiūrinėja sostinės senamiesčio, į Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukto dar 1994 metais, įžymybes. Senamiesčio prieigose vos telpa dešimtys autobusų.
Tuo tarpu vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus esančiame naujausiame šio sąrašo objekte, viename iš trijų Struvės lanko punktų, kuris yra Meškonių kaime, šiokiadienio popietę nesimato nei autobusų, nei automobilių. Ir nė vieno žmogaus. Net šiukšlės nesimėto, o tai rodo, kad lankytojai čia užsuka retai.
Rasti šią vietą nelengva, nes nuo pagrindinio Vilniaus - Utenos plento nėra jokių nuorodų. Ties 28 - uoju jo kilometru reikia sukti keliu, vedančiu Paberžės link, ir už kokio kilometro išvysti ant kalvelės keletą neatpažintų objektų. Prie pagrindinio kelio - vėl jokių nuorodų.
Unikalaus mokslo paminklo link veda prastokas žvyruotas takelis, kuriame klimpsta kojos ir į batus bematant pribyra akmenukų. Mašinos pastatyti nėra kur, siauras asfaltuotas kelias neturi šalikelės, tenka pasinaudoti keliuku, vedančių link artimiausios sodybos.
Tik apie 100 metrų paėjėjęs takeliu pamatai informacinį stendą, kuriame lietuviškai ir angliškai trumpai aprašyta Struvės geodezinio lanko reikšmė mokslui, jo istorija. Yra ir mokslininko F.G.V.Struvės portretas, keleto senovinių prietaisų, kuriais buvo atliekami matavimai, nuotraukos.
Tolėliau, ant kalniuko, stūkso balta tvorele aptvertas iš metalo lietas specialiai paženklintas apskritimas, aplink jį iš betono ir lauko akmenų sumūryta pakyla. Tai tiksli vieta, nuo kurios atliekami matavimai. Greta pastatytas UNESCO ženklas iš granito, žymintis šio objekto įtraukimą į Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Net sunku patikėti, kad šioje vietoje prieš šimtą metų plušėjo mokslininkai. Matavimus organizavo Tartu universiteto astronomas ir geodezininkas F.G.V.Struvė. Jų tikslas buvo ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą. Struvės lankas - vienas įspūdingiausių bandymų šioje srityje.
Rezultatais naudotasi šimtmetį
Struvės lanką sudaro trikampių grandinė, beveik sutampanti su Vakarų ir Rytų Europos riba. Ji nutįsta nuo Juodosios jūros iki Arkties vandenyno. Jos ilgis - 2,8 tūkst. kilometrų, ją jungia 259 punktai Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Moldovoje. Visose šiose valstybėse Struvės lankas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
XIX amžiuje tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, visą šimtmetį jo matavimo rezultatais naudotasi katrografuojant, tikslinant Žemės elipsoido parametrus, aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto direktorius profesorius habilituotas daktaras Petras Petroškevičius.
“Šiandien šio objekto reikšmę suvokiame kaip istorinę, svarbią mokslui. Jis sujungė skirtingas mokslo ir technikos epochas - Struvės lanko matavimų rezultatais ir duomenimis naudotasi nuo 1850 metų iki 1950-ųjų, kai pasirodė naujieji kosminės geodezijos metodai”, - pasakoja P.Petroškevičius.
Atliekant matavimus dalyvavo ir žymūs Vilniaus universiteto astronomai. Jie naudojo universiteto observatorijos prietaisus. Kai kurie iš jų yra išlikę iki šių dienų, eksponuojami Vilniaus observatorijos, o laikrodis - etnografijos muziejuje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento direktorius Saulius Urbanas akcentuoja, kad sudarant Struvės lanką bendradarbiavo 10 šalių mokslininkai ir valstybių vadovai, pavyzdžiui, Rusijos caras, kuris netgi buvo davęs įpareigojimą remti finansiškai šiuos darbus.
Pasak S.Urbano, Struvės lanko sudarymo esmė - nustatyti Žemės dydį bei formą. Matuota, kiek kreivėja jos spindulys einant nuo ekvatoriaus polių link. Vėliau daugelis mokslininkų, kurie kūrė matematinius Žemės modulius, naudojosi šių matavimų rezultatais kartografiniuose projektuose, sudarant žemėlapius.
“Ypač žavi ir stebina unikalus prieš 100 metų pasiektas geodezinių ir astronominių matavimų tikslumas, turint galvoje, kokia didžiulė teritorija apimta ir to meto sąlygas. Kai kurių linijų ilgis matuotas net po 50 kartų. Tai buvo didelė revoliucija geodezijoje ir astronomijoje”, - aiškina pašnekovas.
Nežino net turizmo agentūros
Mokslininkai apie šį objektą galėtų kalbėti valandų valandas. Tačiau daugelis kitų žmonių Struvės lanko pavadinimo niekuomet nėra girdėję ir net neturi supratimo, ką jis galėtų reikšti. “Kažką viena ausimi gal girdėjau, bet sunkiai įsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Gal kas nors susiję su magnetinių laukų matavimais”, - sakė nekilnojamojo turto agentas Gintaras Čepulis.
Informacijos tarnybos 118 operatorė iš pradžių teigė, kad nieko nežino apie Struvės lanką. Tačiau žvilgterėjusi į kompiuterį informavo, kad tai - geodezinis objektas, kuris tęsiasi per 10 šalių, o Lietuvoje yra trys jo punktai, vienas netoli Vilniaus.
Netoli nuo tiesos buvo verslininkas Arvydas Dryžys: “Ne, nežinau, kas tai yra, gal koks prietaisas, ar koks žemės paviršiaus taškas?” “Neturiu jokio supratimo. Nieko nesu apie tokį daiktą girdėjusi”, - sakė Finansų maklerių įmonės “Jūsų tarpininkas” darbuotoja Virginija Žygienė.
Pensininkas Petras Bradauskas purto galvą, paklaustas apie Struvės lanką: “Bene tai esąs koks senovinis ginklas? “Gal kažkas susiję su geografija, kokia nors vietovė ar panašiai?” - svarstė konsultacijų firmos “Lex” savininkė Vilma Polikšienė.
Paskambinus į keletą turizmo bendrovių, kurios organizuoja ekskursijas po Vilnių ir jo apylinkes pasirodė, kad ten taip pat niekas nėra girdėjęs apie Struvės lanką. UAB “Kelionių laukas” sostinės svečiams siūlo aplankyti senamiestį, netoli Vilniaus esančią stručių fermą. Tačiau naujausio Pasaulio paveldo sąrašo objekto ekskursijų sąraše nėra.
“Struvės lankas? O kas tai per vieta?” - paklausė “Kelionių lauko” darbuotoja Virginija. Paminėjus, kad tai objektas, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, ji nustebo: “Tikrai? Negali būti. Mes organizuojame ekskursijas į visus jame esančius Lietuvos objektus - Vilniaus senamiestį, Kernavę ir Kuršių Neriją. Daugiau jų nėra”, - tikino pašnekovė.
“Tokio nežinau”, - atšovė turizmo bendrovės “Avanturas”, kuri rengia daug ekskursijų po visą Lietuvą, atstovas, paklaustas, ar galėtų nuvežti prie Struvės lanko. “Net nežinau, ką jums ir patarti, gal kitos turizmo agentūros gali ką nors pasakyti”.
Informacijos tikrai nepakanka
Net Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius prisipažino apie šį objektą nieko nežinojęs, iki įtraukiant į Pasaulio paveldo sąrašą, nors ir yra istorikas. Jis tikina net nustebęs, kad Lietuva dar turi ir tokią įžymybę.
“Gal ir ne viską padarėme informuodami apie jį visuomenę. Ir aplinką tik po metų sutvarkėme. Manau, kad žinančiųjų ilgainiui atsiras daugiau, pastatėme stendą, pažymėjome tą vietą, atsiras ir mašinų stovėjimo aikštelė”, - aiškino departamento vadovas.
Nacionalinė žemės tarnyba, pasak S.Urbano, ketina siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai įtraukti Struvės lanką į geografijos vadovėlius. Jis galėtų tapti geodezijos kurso pradžiamoksliu. Kartu apie jį sužinotų daug daugiau žmonių. Be to, būtų galima į jo punktus organizuoti moksleivių ekskursijas.
S.Urbano teigimu, rengiantis UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijai, prieš keletą dienų išleistas specialus informacinis 30 puslapių leidinys apie Struvės lanką lietuvių, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.
Su Vilniaus apskritimi derinama, kad nuo Vilniaus iki Europos geografinio centro rengiamas apžvalginis dviračių takas būtų pratęstas iki Struvės lanko punkto Meškonyse, kuris yra vos už 4,5 kilometrų. Jis galėtų tapti nauju turistiniu maršrutu Vilniaus apylinkėse.
Lietuvai - didelė garbė
Rytoj Vilniuje prasidedanti ir iki liepos 18 dienos truksianti 30-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija - reikšmingas mūsų šaliai įvykis, nes pirmą kartą rengiama Lietuvoje. Į ją atvyks UNESCO generalinis sekretorius Koičiro Macuura, daugiau nei 500 paveldo ekspertų, valstybinių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovų iš visų pasaulio žemynų.
Lietuvos nuolatinės atstovės prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ambasadorės Inos Marčiulionytės teigimu, tai yra pasaulinė konferencija, kurios metu aptariami svarbiausi su pasaulio paveldu susiję klausimai. Bus svarstomos naujos nominacijos - objektai, kurie pretenduoja būti įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Numatyta aptarti apie 200 klausimų, susijusių su jau įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą objektų būkle. “Komitetas svarstys, kas yra visuotinė išskirtinė vertė - tai turbūt didžiausias komiteto rūpestis šiuo metu. Taip pat vis dažniau keliamas klausimas, ar sąrašas yra baigtinis, kiek objektų į tą sąrašą bus įrašyta”, - sakė ambasadorė prie UNESCO.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės, iš viso sąraše šiuo metu yra 812 kultūros ir gamtos paveldo vertybių. Tarp jų net 4 Lietuvos, tuo tarpu latviai ir estai turi po 2. Jos teigimu, Lietuvai didelė garbė, kad sesija vyksta būtent čia, pirmą kartą Baltijos regione.
“Konferencijoje bus svarstomi ne Lietuvos reikalai, bet tam tikra prasme tai - pripažinimas ir įvertinimas, kad mes paveldo saugojimo srityje esame nemažai nuveikę. Tačiau ir problemų netrūksta. Kuršių nerijoje niekaip neįstengiama pažaboti neteisėtų statybų. Sostinėje nerimą kelia pernelyg aukšti pastatai miesto centre, kertami dideli langai senamiesčio pastatuose”, - sakė A.Kuncevičius.
Dalis oficialių delegacijų narių atvyksta anksčiau ir jau skambino departamento vadovui, prašydami, ar negalėtų laisvu laiku po darbo jų pavedžioti po Vilnių, ypač po konfliktinius jo taškus. Numatytos ekskursijos ir į Kernavę, Kuršių neriją. Į Struvės lanko punktus sesijos dalyviai nevyks. Pasak A.Dirmaitės, ten nelabai yra į ką pažiūrėti, nes tai ne istorinis ar kraštovaizdžio objektas.
Ekspertai aplankys Pažaislį
Konferencija svarbi ir Kaunui, nes svarstoma galimybė į Pasaulio paveldo sąrašą pretenduoti ir Pažaislio vienuolyno ansambliui. A.Dirmaitės teigimu, liepos 15 dieną sesijos dalyviams numatytos ekskursijos į Kauną. Vienas iš svarbiausių taškų jų metu - Pažaislio vienuolynas. Su tuo siejama nemažai vilčių.
Sesijos organizatorių manymu, dėl didelio užimtumo komiteto nariai neturės kada atvykti apžiūrėti Pažaislio ansamblio, atvyks tik kai kurie ekspertai. Jų bus galima klausti ir apie Pažaislio galimybes, išgirsti preliminarias nuomones.
Vertindama vienuolyno ansamblio šansus patekti tarp Pasaulio paveldo objektų, I.Marčiulionytė yra sakiusi, kad šiame sąraše jau yra daug bažnyčių. Be to, linkstama į jį įtraukti ne pavienes bažnyčias, o analogus keliose valstybėse. Kamaldulių vienuolynų yra ir Lenkijoje, reikėtų sužinoti, ar jie siekia šio statuso.
Lietuvoje yra 4 Pasaulio paveldo sąrašo objektai. 1994 metais į jį įtrauktas Vilniaus senamiestis. 2000 metais dėl savo unikalaus kraštovaizdžio jį papildė Kuršių nerija. Dar po ketverių metų Pasaulio paveldo sąraše atsidūrė Kernavė, išskirtinis archeologijos ir istorijos vertybių centras. Nuo praėjusių metų sąraše yra ir Struvės lankas.
2001 metais UNESCO paskelbus pirmuosius 19 Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų, į jį įtraukta Lietuvos kryždirbystė bei kryžių simbolika. 2003 metais šio paveldo šedevru buvo pripažinta trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų švenčių tradicija bei simbolika.
