Alabamos ir Oburno universiteto veterinarai mėgino įdėti Kujai elektroninį širdies prietaisą, kuris, pasak zoologijos sodo pareigūnų, turėjo padėti jo širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, tačiau operacijos metu gyvūnas mirė.

Šių metų birželio 20 dieną gorilai buvo nustatytas lėtinis širdies nepakankamumas, kurį lėmė chroniška širdies raumens liga, mažinanti šio organo gebėjimą pumpuoti kraują.

Šeštadienį ryte prasidėjus operacijai, Kujos širdyje susidarė sąstovis ir ji per silpnai pumpavo kraują, kad šis pasiskirstytų po visą organizmą, todėl jo plaučiuose atsirado skysčio.

Vakarų lyguminės gorilos, pasižyminčios rusvai pilku kailiu su tamsiai kaštoniniu kuodu ant galvos, paprastai išgyvena maždaug 30 metų, tačiau kai kurios nelaisvėje laikomos gorilos sulaukė net 40-ies ir 50-ies metų.

Širdies ligos yra dažniausia nelaisvėje laikomų gorilų mirties priežastis.

Dviejų gorilų patinų, kuriems dabar 4 ir 6 metai, tėvas Kuja gimė 1983 metais Memfio zoologijos sode, o po dvejų metų buvo atvežtas į "Smithsonian" instituto nacionalinį zoologijos sodą pagal reprodukcijos programą, kurios tikslas - išsaugoti šią gorilų rūšį.

Nacionaliniame zoologijos sode be Kujos yra laikomos dar šešios vakarų lyguminės gorilos.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją