Palygino kainas kalėdinėse mugėse Vilniuje ir Berlyne: skirtumas stebinantis

Berlyne šiemet viešėjęs DELFI skaitytojas Pranciškus apsilankė ten vykstančioje Kalėdų mugėje ir buvo gerokai nustebintas, nes žmonės ten stoja į eiles, kad įsigytu šimtus eurų kainuojančias smulkmenas.

„Mokėti už obuolį aplietą šokoladu 6 eurus ten – jokia problema“, – apie kainas Vokietijoje pasakoja Pranciškus.

Pašnekovo teigimu, meduolių ar sausainių kainos Vilniuje ir Berlyne gana panašios, prasideda nuo 1 eur., tačiau visa kita – gerokai brangiau.

„Mažesnėse Berlyno mugėse mažas puodelis karšto vyno kainuoja nuo 2,5 eur., bet pagrindinėse mugėse kainos prasideda nuo 4 ir 4,5 eur. už mažą puodelį“, – pasakoja Pranciškus.

Vilniaus Katedros aikštėje esančioje mugėje karšto vyno galima nusipirkti beveik dvigubai pigiau, mažas puodelis kainuoja 2 eur., o didelis – 3 eur.

Be to, net įėjimas į pagrindinę mugę Berlyne yra mokamas, norint ten apsipirkti tenka sumokėti 1 eur., o kainos dažną lietuvį turbūt šokiruotų ir papiktintų.

„Nuėjus į Kalėdinių žaisliukų parduotuvę ir pamačius, kad nedidelė, dviejų kumščių dydžio prakartėlė kainuoja 100 eur., koks pakabukas 25 – 30 eur. Taip, tie daiktai yra kokybiški, rankų darbo, bet kainos vis tiek tokios...“, – įspūdžiais dalinasi Pranciškus.

Tačiau labiausiai Pranciškų nustebino ne pačios kainos, o tai, kad vokiečiams jos neatrodo per didelės, atvirkščiai – žmonės laukia eilėse, kad galėtų nusipirkti šimtus eurų kainuojančių žaisliukų.

„Labiausiai stebina tai, kad jei Lietuvoje atidarytum tokią parduotuvę, ji būtų daugiau muziejaus tipo, žmonės eitų tik pažiūrėti. O ten žmonės viską šluoja, eina su krepšeliais, kraunasi viską ir perka už šimtus eurų, dar tenka pastovėti ir eilėje“, – sako Pranciškus.

Skundžiamės per daug

„Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad kainos skiriasi priklausomai nuo to, ką lygini. Pavyzdžiui, jei lyginsime maisto produktų kainas, tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje jos bus panašios dėl laisvo prekių judėjimo.

„Pradėčiau nuo to, kad skundžiamės turbūt šiek tiek per daug. Kai kalbame apie paslaugas, tai jos tikrai pigesnės. Paslaugų kainos skiriasi kelis kartus, panašiai atitinka ir atlyginimų skirtumą skirtingose šalyse. Natūralu, kadangi paslaugos kaip taksi, kirpyklos, restoranai, jos nepervežamos ir priklauso nuo vietinės paklausos, o paklausą diktuoja atlyginimai.

Kalbant apie muges situacija panaši, nes ten yra šventinės, momentinės prekės, kurios parduodamos dėl ypatingos progos. Dėl to kainos skirtis gali ir skirtumas logiškas, nes skiriasi perkamoji galia ir prekybininkai siekia išnaudoti perkamąją galią išskirtinėmis progomis, paveikiant emocijomis“, – komentuoja R. Grajauskas.

Pasak ekonomisto, viena iš priežasčių verčianti žmones piktintis dėl kainų – pajamų nelygybė Lietuvoje, kuri Europos Sąjungos (ES) agentūros „Eurostat“ duomenimis – viena didžiausių visoje ES ir ji toliau auga.

„Tai ir lemia, kad tam tikrai kategorijai žmonių nėra problemos įsigyti prekes ir paslaugas, bet nemažai daliai žmonių, kurie gauna mažas pajamas, bent jau ketvirtadalis Lietuvoje oficialiai gauna tik minimalias pajamas, tai, be abejo, jiems yra sudėtinga, nes prekių kainos įstojus į ES pakilo, nes prekes tapo paprasta pervežti į kitas valstybes“, – aiškina R. Grajauskas.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad kai kurios kainos Lietuvoje tikrai yra neadekvačios: vaistų, rūbų, prabangos prekių ar kai kurių komunalinių paslaugų.

„Reikia tik susitvarkyti savo kiemą ir labai kažkuo skųstis neturėtume, bet yra sričių, kur kainų skirtumas yra mūsų nenaudai.

Tam tikros kainos Lietuvoje yra didesnės, nors neturėtų būti didesnės. Taip yra dėl konkurencijos trūkumo ar rinkos netobulumo. O kitos prekės, tarkim visokie suvenyrai, kitur kainuoja gerokai daugiau“, – sako Ž. Mauricas.