Universalios padangos – tik išskirtiniais atvejais
Anot V. Žuraulio, universalios padangos nėra geras pasirinkimas nei žiemai, nei vasarai. Tačiau universalių padangų naudojimas žiemą yra kur kas didesnė blogybė, kadangi važiuojant ant sniego ar ledo jos savo stabdymo ir manevravimo savybėms nė iš tolo neprilygs jokioms žieminėms padangoms.
Universalių padangų naudojimą galima svarstyti nebent tokiu atveju, kai vairuotojas žiemą nesiruošia važinėti dažnai, automobilį naudos tik mieste ir esant geroms oro sąlygoms, kai nebus labai šalta, nesnigs, keliai bus gerai nuvalyti ir neapledėję.
Dygliuotos – vienkiemių gyventojams, neišvykstantiems iš Lietuvos
Jei ruošiatės pirkti dygliuotas padangas, labai svarbu žinoti, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, draudžiama jas naudoti. Todėl jei planuojate keliauti automobiliu už Lietuvos sienos ribų – dygliuotos padangos netinkamas pasirinkimas.
Dygliuotos padangos rekomenduojamos vairuotojams, kurie dažnai važinėja rečiau valomais užmiesčio keliais, žvyrkeliais, miško keliukais, nes jos skirtos pagerinti automobilio sukibimą ir pravažumą, kada yra tikrai žiemiškos sąlygos: sniegas, ledas, suplūktas sniegas ar storas sniego sluoksnis.
„Jeigu važinėjama danga, kuri yra pakankamai reguliariai prižiūrima, nuvaloma, barstoma, kas atitinka mūsų pagrindinius šalies kelius ir miestus, tokiu atveju tikrai nevertėtų dairytis į dygliuotas padangas, nes esant pakankamai geroms sąlygoms jos gadina kelio dangą, kelia dulkes nuo kelio dangos, kuriomis privalome kvėpuoti, triukšmas didesnis ir kartais tas metalo sukibimas su keliu nėra toks geras kaip gumos sukibimas su keliu, išskyrus daug mechaninio kabinimosi“, – sako V. Žuraulis.
Kietesnio ar minkštesnio mišinio?
Dažniausiai vairuotojai žiemą renkasi kietesnio arba minkštesnio mišinio padangas.
Pasak V. Žuraulio, jei dažniausiai važinėjama miestuose ar pagrindiniais valstybės keliais, kurie yra reguliariai prižiūrimi, žiemą pilnai užtenka kieto mišinio padangų. Lyginant su minkštesnėmis padangomis, jos lėčiau dyla, be to, jų greičio indeksas – didesnis.
„Tačiau jeigu didelis dėmesys kreipiamas pravažumo savybėms, sukibimo savybėms, mažiau dėmesio kreipiama degalų sąnaudoms, jeigu tikrai reikia užsitikrinti kuo geresnes sąlygas be dygliuotų padangų, tada renkamasi minkštojo mišinio padangos. Jos negeneruos pačių geriausių sukibimo savybių esant labai geroms kelio sąlygoms bet kompensuos, kada yra blogos sąlygos“, – teigia V. Žuraulis.
Kokį raštą rinktis?
Padangų raštai būna trijų tipų: simetriniai, kryptiniai ar asimetriniai. Žiemai V. Žuraulis pataria rinktis kryptinio rašto protektorių, nes jis labiausiai pritaikytas važiuoti ant sniego, purvo ar sutirštėjusio vandens.
„Eglutės formos arba kryptinis protektorius yra pritaikytas efektyvesniam sniego ar vandens išstūmimui iš kontaktinio paviršiaus. O simetrinė, klasikinė, nekryptinė padanga yra pakankamai netriukšminga, jos savybės kažkiek nusileidžia nuo kryptinės, bet ji taip pat pakankamai efektyvi. Asimetrinės padangos orientuojasi į įvairesnius galimus vairavimo, manevravimo režimus, kai kurios linkusios labiau patriukšmauti, kai kurios sugeba generuoti platesnį spektrą gerųjų charakteristikų“, – sako V. Žuraulis.
Saugaus eismo specialistas priduria, kad bet kuris padangos raštas gali generuoti pakankamai geras savybės, todėl negalima kategoriškai išskirti geriausio rašto: „Reiktų žiūrėti į atskiros padangos savybes ir analizuoti. Nepopuliariai kalbant, padanga yra testuojama ir atliekami įvairūs moksliniai tyrimai – nustatomos jos generuojamos savybės. Kalbant konkrečiau apie protektorius raštus, nereiktų apsiriboti vien tik žurnalistiniais tyrimais.“
Kada keisti padangas?
Žiemą leidžiama naudoti padangas, kurių protektoriaus gylis yra ne mažesnis nei 3 mm. Tačiau V. Žuraulis perspėja – tokiomis padangomis važiuoti jau yra pavojinga.
„Ta riba, 3 mm lengvųjų automobilių žieminėms padangoms, tai tikrai yra riba. Ar pravažumo atveju, ar vandens, ar sniego, ar purvo išstūmimas tikrai bus neefektyvus ir su jomis važiuoti rizikinga. Tai artėjant prie 3 mm ribos, 4 – 4,5 mm. jau tikrai būtų riba“, – aiškina V. Žuraulis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangos amžių. Ant padangos galime rasti keturis skaičius, pirmieji du reiškia pagaminimo savaitę, antrieji du – metus. Pavyzdžiui, jei ant padangos parašyta 2613, reiškia padanga pagaminta 26-ąją 2013 m. savaitę.
„Priklausomai nuo to, kokiais greičiais važinėjama, kaip intensyviai eksploatuojama, koks važiavimo stilius, ar dažni intensyvūs pagreitėjimai ir stabdymai, veikiantys pakankamai dideli skersiniai pagreičiai, jeigu vairavimo stilius yra toks, jeigu važiuojama ir miesto sąlygomis, ir užmiesčio, magistraliniu režimu, tada padangos gali būti sunaudotos pakankamai greitai, daugiausiai 3-4 sezonai. Jeigu jos dar atitiks minimalų protektoriaus rašto gylį, pačių geriausių savybių ir patikimumo jau tikrai negeneruos“, – sako V. Žuraulis.
Tačiau jei važinėjama ne taip agresyviai, pagreitėjimai ir stabdymai neintensyvūs, o posūkiuose nelekiate ekstremaliai, padanga gali tarnauti apie 5-6 sezonus. V. Žuraulis nerekomenduoja važinėti su senesnėmis nei 6 metų padangomis, netgi jei jos buvo neeksploatuojamos, o gulėjo kažkur sandėlyje.
„Paprastai gamintojas nustato, kad padanga išlaikys savo savybes apie 6 sezonus. Senesnė nei 6 metų amžiaus padanga, nepaisant to, ar ji buvo naudojama, ar nenaudojama, jei ją ryžtamasi naudoti, turi būti atidžiai įvertinama jos būklė, ar nėra įtrūkimų, ar guma nepraranda savo savybių, ar nesukietėjusi. Specialistas arba pats naudotojas turėtų kruopščiai tą įvertinti“, – teigia V. Žuraulis.
Ar tikrai brangiausios yra geriausios?
Pasak V. Žuraulio, rinkoje labiausiai vertinamos minkštojo mišinio asimetrinio ir kryptinio tipo padangos, tokie aukštesnio segmento populiaresnių gamintojų produktai dažniausiai bus brangesni.
„Nors dabar padangų rinkoje, tiek pagrindinių gamintojų, tiek jiems priklausančių periferinių mažesnių gamintojų, tiek atskirų gamintojų pasiūla tikrai yra didelė, kartais labiau pasigilinus labai lengva susipainioti, tad rinktis yra iš ko. Tiek brangesniajame segmentas, tiek vidutiniame kartais galime rasti ir tam tikrų persipynimų pagal jų savybes“, – sako V. Žuraulis.
V. Žuraulis pažymėjo, kad tikrai negalima teigti, jog brangesnės padangos visais atvejais bus geresnės. Pasak jo, gerai paieškojus, galima pigesniame padangų segmente rasti tokių, kurios savo charakteristikomis niekuo nenusileidžia didiesiems gamintojams. Bet jei nusprendžiama pirkti pigesnes padangas, reikia tam skirti daugiau laiko: konsultuotis su specialistas bei domėtis padangų testų rezultatais.
„Pasitarus ir atradus neblogą variantą, stipriai nenusileidžiantį tiems patiems prestižinėms klasės gamintojams, jei važiavimas yra ramesnis, atsakingesnis, neekstremalus, šiek tiek atsižvelgiant į eismo ir kelio sąlygas, tada problemų neturėtų sukelti“, – tikina V. Žuraulis.
Padėvėtos ar restauruotos padangos?
Jei vairuotojo biudžetas yra labai ribotas, V. Žuraulio teigimu, galima rinktis ir restauruotas arba dėvėtas padangas, tačiau tą daryti reikia labai atsargiai.
„Jei automobilio padangos nusidėvėjusios, tai bet koks dėmesys ir bet koks siekis atsinaujinti jau yra gerai. Jei biudžetas labai ribotas, nors čia neturėtų būti labai taupoma, nes taupoma sveikatos sąskaita... Galimas variantas ir įsigyti dėvėtas padangas, ypač atkreipiant dėmesį į jų amžių. Jei jos 1-2 metų senumo, nudilusios vieną ar du milimetrus, tai dar keletą metų jos tikrai bus pakankamai saugios ir naudotinos. Svarbu atkreipti dėmesį į jų būklę ir amžių“, – sako V. Žuraulis.
Saugaus eismo specialistas teigia, kad galimas variantas ir restauruotos padangos, tačiau reikia suprasti, kad renkantis tokias padangas reikia būti užtikrintam jų saugumu, nes kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
„Esu girdėjęs keletą liūdnų situacijų, kada nekokybiškas restauravimas, būna, kad užšąla, atsiklijuoja kontaktinis protektorius. Jeigu padangos restauruojamos kokybiškai, taikoma technologija, laikomasi metodikų, galima naudoti, žinant, kad tai yra restauruotos padangos, prisitaikant prie jų savybių, nuolat kontroliuojant savo važiavimo stilių, negalima kategoriškai teigti, kad tai netinkamos padangos“, - aiškina V. Žuraulis.
Lipdukas ant padangų – ne indikatorius
Naujos ES parduodamos padangos yra pažymimos, etiketėje dažniausiai nurodomas stabdymo ant šlapios dangos, triukšmo ir degalų sąnaudų efektyvumo indeksai. Pasak V. Žuraulio, šis privalomas žymėjimas dažnai kritikuojamas, nes jis orientuotas tik į vieną parametrą.
„Jeigu, pavyzdžiui, tai yra stabdymo ant šlapios dangos parametras, tai nereiškia, kad padanga turinti A ar B indeksą ant šlapios dangos sukurs, generuos pačias geriausias stabdymo savybes ant snieguotos kelio dangos. Tai žymėjimas kažkokią informaciją suteikia, bet kažką galima praleisti. Kai kurie gamintojai tuo naudojasi, bando sukurti padangas, kurios atitiktų patį geriausią žymėjimą, bet žiemos sąlygų negalima sukelti į tris žymėjimus“, – teigia V. Žuraulis.
