Internete galima rasti ne vieną diskusiją, kurioje vairuotojai dalinasi savo nuomone apie degalus, kuriuos naudodami, pasak gamintojų, ne tik toliau nuvažiuosite, bet sumažinsite taršą bei saugosite variklį. Beveik visi šiuo klausimu gana skeptiški.
„Dujos su tepalo priedais, pagerintas dyzelinis kuras, trintį iki nulio sumažinantys tepalų priedai, į „prikurkę“ kišami srovės balansuokliai ir dar daugelis kitų dalykų, kurie brangiau kainuoja tik dėl to, kad bėgant laikui padėtų sutaupyti. Puikiai žinom, kad yra žmonių, kurie savo pinigus atiduoda pirmai progai pasitaikius (kad ir telefoniniams sukčiams). Tik vieni tuos pinigus atiduoda kortų metikėms ir būrėjoms, o kiti degalams, kurie lyg ir padeda taupyti, bet kainuoja brangiau“, - rašo vienas internautas.
Sutaupyti nepadės
DELFI toliau tęsia projektą „Misija pirkiniai“ ir šį kartą aiškinosi, kaip yra iš tiesų – ar tikrai užpylus brangesnių degalų su priedais pavyks nuvažiuoti toliau ir dar sutaupyti?
DELFI kalbinti ekspertai dėl vieno dalyko yra tikri – stebuklų galite nesitikėti ir pirkdami brangesnius degalus vargu ar sutaupysite, tačiau degalų kompanijų deklaruojama nauda nėra tik tuščios pasakos.
„Gamintojas negali remtis klaidinga informacija, nes dėl to kenčia įmonės prestižas ir vartotojo nuomonė. Jei tos 3 proc. ekonomijos nebūtų, tada jis ir nesireklamuotų. Jei jis reklamuojasi, tai jis turi tą patvirtinančius įrodymus. Bet supraskite, kas yra 1 proc. ekonomijos. Jei nuvažiuojate 20 km per dieną, tai tas skirtumas yra labai minimalistinis. Bet jei turite transporto parką, 1000 automobilių, kur kiekviena transporto priemonė padaro tarkim 200 km. ir sumuojat tą kilometražą, tai nuo to kilometražo įmonei yra šioks toks efektas“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Jonas Matijošius.
Tačiau įmonės „VV transport“ kurjerių tarnybos vadovas Valentinas Petruškevičius, kuris atsakingas už kelias dešimtis mikroautobusų turintį transporto parką, patikino, kad jie tikrai nenaudoja ir nesvarsto galimybės naudoti tokius degalus: „Darbiniuose automobiliuose skirtumo tikrai nėra, tie iki 3 proc. degalai, jie neatsispindi.“
„Statoil“ degalinėse iki 3 proc. mažesnes kuro sąnaudas turintis garantuoti 95 benzinas kainuoja 1.095 eur, o dyzelinas 1 eurą. „Neste“ degalinėse iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas žadantis „Pro diesel“ atsieis 1.042 eur. – tai 6 centais brangiau nei įprastas dyzelinas toje pačioje degalinėje. „Lukoil“ degalinėje esantis ir taip pat ekonomiškesnis 95 benzinas kainuos 1.099 eur., beveik 3 centais brangiau nei įprasto benzino kaina. Tuo tarpu pigiausioje Lietuvoje tituluojamoje „Jozitos“ degalinėje litras 95 benzino kainuoja 1 eur, o dyzelinas – 0.88 eur. Tad akivaizdu, kad ten įsipylę kuro sutaupysime net tuo atveju, jei didžiųjų degalinių siūlomo kuro ekonomija bus tokia, kokia deklaruojama. Be to, nereiktų jaudintis, kad pildamiesi pigesnį kurą pakenksite savo automobiliui.
„Lietuvoje ir Baltijos šalyse degalų kokybė yra neprasta. Mes turime laikytis visų Europos Sąjungos standartų ir nesvarbu, ar suomiškas, ar skandinaviškas, ar Mažeikių kuras, jis vis tiek yra įspraustas į rėmus ir jokio ypatingo broko nepadarysi. Jei tik padarysi prastesnį kurą, tai iškart iškrisi iš standarto ir gausi per galvą nuo visokių priežiūros inspekcijų“, - sako naftos produktų inžinierius Albinas Aleksiejūnas.
J. Matijošius pridūrė, kad nereiktų pamiršti, jog nors ir degalų gamintojų pateikiami skaičiai apie didesnę ekonomiją, taip pat mažesnę taršą skleidžiančius ir variklius tausojančią jų produkciją yra patikrinti ir patvirtinti, tačiau praktikoje realybė gali būti kitokia.
„Įsivaizduokite, kaip degalų gamintojai daro bandymus. Jie ima atitinkamas idealias laboratorines sąlygas ir jomis daro tuos bandymus, taip gauna degalų ekonomiją arba geresnius ekologinius parametrus ir jie jais remiasi“, - sako J. Matijošius.
Pavyzdžiui kai kurie bandymai būna atliekami ant traukos stendo, kurio metu, norint pasiekti geresnę aerodinamiką, nuimami visi puošybos elementai, veidrodėliai, o tai daro įtaką degalų sąnaudoms.
„Tačiau jei gamintojai deklaruoja tą efektą, tai tas efektas bus, tik klausimas, ar užtikrinsite tą efektą. Jokių stebuklų niekados niekur nėra. Daugiausiai degalų sąnaudos priklauso nuo jūsų vairavimo stiliaus. Kiek jūs spausite savo akseleratoriaus paminą. Gal gali būti tas 3 proc. efektas, bet jei jūs spaudinėsite smagiai akseleratoriaus paminą, tai jūsų ekonomija nueis šuniui ant uodegos“, - sako J. Matijošius.
Įmonės „Statoil“ pateikiamais duomenimis, jie „Miles“ benzino suvartojimą matavo keturiais skirtingais automobiliais su dviem skirtingais varikliais, su kuriais buvo nuvažiuota daugiau nei 90 tūkst. km. Testai buvo atlikti remiantis standartines vairavimo sąlygas atkartojančiu metodu, o „Miles“ benzino sunaudojimą lygino su standartiniu ES reikalavimus atitinkančiu benzinu, neturinčiu priedų.
Naudos yra
Pasak A. Aleksiejūno, perkant brangesnį kurą greičiausiai nesutaupysite, tačiau tai nebus veltui išleisti pinigai, juose yra ir kitų priedų, kurie tikrai sumažina kenksmingų medžiagų emisiją bei padidina automobilio ilgaamžiškumą.
„Visiškai paprastų degalų ir nebėra, visi degalai yra su valančiais priedais ir taip toliau, bet jų kiekis yra nedidelis. Tų „miles‘ų“, „futurų“ priedų kiekis yra didesnis. Jeigu jūs nuolatos pilsite gerus degalus, nieko nejausit, o pasijaus tada, jei ilgai važinėjot su prastu dyzeliu, pas jus pradėjo darytis negeri dalykai ir jūs užpylėt gero, tai geras dyzelinas pradės daryti atstatomuosius darbus“, - sako A. Aleksiejūnas.
„Po dviejų trijų bakų jūs pajusit, kad jūsų mašina pagyvėjo, kad ji atsigavo. Bet ji nevažiuos geriau, negu kai buvo nauja, charakteristikos nebus tokios, kokios buvo naujos mašinos. Bet jei pilsit į naują automobilį tą geresnį kurą, fiziškai nepajusit skirtumo ar su tuo, ar su tuo važiuojat. Bus išmetimo dujų sudėtis kitokia, bet nebus taip, kad spustelėjai akseleratorių ir žiūrėk - 20 arklių atsirado papildomų.“
Anot ekspertų, norint apsaugoti savo automobilį, tokių degalų tikrai nėra reikalo naudoti nuolat. Pasak A. Aleksiejūno, panašų poveikį pajusite ir tokiais degalais užpylę kas trečią arba ketvirtą automobilio baką.
„Aišku, priklauso nuo mašinos konstrukcijos, nuo to kaip važinėji, bet bendra tendencija yra tokia, kad su laiku viskas pas tave užkirmija, purkštukai pradeda neteisingai burgzti, tada tu dar nieko nejauti, bet kuro sąnaudos pakyla, išmetimo dujos yra negeros. Ar tai įvyko po 100 tūkst. km ar 50 tūkst. km, viskas priklauso nuo mašinos. Tie visi priedai, „miles‘ai“, „futuros“ ir panašiai, neduoda susiformuoti visokiems blogiems dalykams, vyksta visi valymo reikalai ir tavo automobilio charakteristikos išlaikomos ilgą laiką stabilios“, - sako A. Aleksiejūnas.
DELFI kalbintas Vidaus degimo variklių mechanikas Audrius pritarė ekspertų nuomonei, kad sutaupyti vargu ar pavyks, o norintiems prižiūrėti savo automobilį rekomendavo ne brangesnius degalus, o kuro papildus. Tačiau A. Aleksiejūnas kalbėdamas apie kuro papildus buvo kategoriškas.
„Kuro papilduose yra nuo gerų dalykų iki marketinginių triukų, kurie visiškai neveikiantys. Gali užsirauti ant veiksmingo daikto ir sakyti, kad gerai, o gali užsirauti ant šlamšto, kuris nieko nepakeis. Kitas dalykas, tai visada išeis brangiau, nes degalinės į degalus ką pila, pila su atsakomybe ir žino, kad jei kažką negero įpils, turės skaudžių pasekmių. Kalbant apie kuro papildus, vienas labiau valo, kitas vandenį sutraukia, trečias nuo užšalimo. Tarkim, gali kokiam dyzelinui netikti, nes jo sudėtis pavyzdžiui bus žieminė arktinė, jis jau prisotintas to priedo ir ant viršaus supylus dar jis nebeveiks. Aš esu už gamintojus, nes jie žino, ką maišo, jie žino, kada galima dėti priedus, atsižvelgiant net ir į metų laikus“, - sako A. Aleksiejūnas.
