Ieškoma mokėjimo būdo, kurio negalima pajausti

Lietuvos banko valdybos narys ir ekonomistas Marius Jurgilas inovacijų ir verslumo konferencijoje #SWITCH teigė, jog pasauliniu mastu galima kalbėti apie mokėjimo būdų vystymąsi ir perėjimą nuo kortelių iki viešos transakcijų sistemos, tačiau Lietuvoje apie tai dar kalbėti labai anksti – čia vis dar vyksta mokėjimo būdo perėjimas nuo grynųjų pinigų prie banko kortelių.

Šiuo metu visame pasaulyje siekiama atrasti tokį patogų mokėjimo būdą, kuris nereikalautų nei vieno mygtuko paspaudimo, kad žmogui nereikėtų galvoti apie mokėjimą.

M. Jurgilo teigimu, geriausias mokėjimo būdas yra tas, kurio žmogus nejaučia, kai nereikia nieko spausti ir suvedinėti. „Kalbėjau su vienu Skandinavijos banku, kurio naujas projektas vadinasi „Nude on the Beach“. Projekto esmė – pabudau po vakarėlio, nieko neturiu, nueinu į barą ir man parduoda dar vieną alaus bokalą“, – pasakoja ekonomistas.

Marius Jurgilas

Kinijoje atsiskaitymuose grynieji nedalyvauja

Pasak specialisto, šiuo atveju žmogus būtų identifikuojamas pagal pirštų antspaudus, akies rainelę ar kokią nors apyrankę, nes vartotojai paprasčiausiai visiškai nenori žinoti apie vykstančius mokėjimus. M. Jurgilas pastebi, jog vartotojas yra beveik visiškai nejautrus kainai – jeigu prekė kainuoja keturis kartus brangiau, tuomet jis dar susimąsto, bet jei pusantro, tai nebėra didelė problema.

Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pinigus sukūrę kinai šiandien taip pat jų nebepriima. „Nuvažiuokite į Kinijos provinciją, kuri dydžiu prilygsta mūsų didmiesčiui. Pabandykite nusipirkti gatvėje daržovių – ten grynųjų nebepriima. Prekeiviai sako, jog jie turi savo mokėjimo priemonę, kuri yra telefone“, – pasakoja specialistas.

Jį stebina, kaip tokie lemtingi pokyčiai įvyksta tokioje milžiniškoje šalyje, kaip Kinija, tačiau tokioje šalyje kaip Lietuva, rodos, neįmanoma susitarti ir padaryti savaime suprantamų technologinių pokyčių.

Kortelėmis nesinaudojame, nes trūksta terminalų

Bendrovės „Paysera LT“ vadovas Kostas Noreika pastebi, kad Lietuvoje kortelių yra daug, tačiau jomis vis dar yra mažai naudojamasi, o dažniausiai jos naudojamos tik prie bankomatų – kaip identifikavimo priemonė. Kalbant apie viešą transakcijų sistemą, pasaulyje ji pamažu vystosi, tačiau, specialisto manymu, Lietuvoje apie tai dar galvoti anksti.

Kostas Noreika

K. Noreika tikina puikiai suprantantis žmones, kurie Lietuvoje visada su savimi nešiojasi grynuosius pinigus. „Ne visada esi tikras, jog galėsi visur atsiskaityti kortele. Lyginant su Skandinavija, joje yra triskart daugiau terminalų nei Lietuvoje ir ten gali būti ramus, kad su kortele gali atsiskaityti visur. Lietuvoje žmonėms vis dar reikalingi grynieji“, – aiškina bendrovės „Paysera LT“ vadovas.

Finansų grupės „Swedbank“ projektų vadovas Oleg Marofejev teigia, jog turi patirties vystant produktus visų Baltijos šalių rinkose. Matydamas šias tris skirtingas rinkas jis pirmiausia pastebi, jog nuo Latvijos ir Estijos skiriamės tuo, kad savo rinkoje kur kas daugiau mokėjimų atliekame grynaisiais pinigais nei kortelėmis. Projektų vadovo teigimu, dar negreit šalyje bus pasiektas toks lygis, kaip Švedijoje, kurioje visos autorizacijos operacijos yra skaitmenizuotos.

O. Marofejev teigia, jog vartotojui svarbiausia greitis ir patogumas, todėl pritaria atsiskaitymui autorizuojant mokėtojo pirštų antspaudų ar akių rainelių pagalba. „Tebūnie, kad kol kas šias funkcijas turi tik telefonai ir aplikacijos, bet tai yra žymiai patogiau nei tai, kas buvo anksčiau – pavyzdžiui, PIN kodų suvedimas. Nenori žmonės apie juos galvoti, net jei jie ir paprastesni nei slaptažodis, jungiantis prie bankininkystės“, – aiškina projektų vadovas.

Oleg Marofejev

Korteles turi daugelis, bet reguliariai naudoja mažuma

Startuolio „Dealoyal“ vadovas Paulius Valatkevičius pastebi, kad kortelių turinčius asmenis šalyje galima skaičiuoti milijonais, tačiau reguliariai jomis besinaudojančių skaičius krinta iki kelių šimtų tūkstančių.

„Kyla klausimas, kaip dažnai žmonės jomis naudojasi – mėnesyje yra tokia viena diena, kai valstybinės institucijos išmoka atlyginimus. Tuomet prie bankomatų išsirikiuoja pusės miesto eilės, išsigrynina pinigus ir skuba į prekybos centrus“, – pasakoja pašnekovas.

P. Valatkevičiaus teigimu, šiaurėje esančių valstybių mokėjimo būdų vystymasis lietuviams yra neįtikėtinas, tačiau Lietuvos pozicija šiuo klausimu vis dėlto nėra pati blogiausia. „Dealoyal“ vadovas tikina, jog Lenkijoje, Vokietijoje bei Graikijoje perėjimas prie inovatyvių mokėjimo būdų yra sudėtingesnis.

Paulius Valatkevičius

P. Valatkevičius tiki, jog Lietuvos geografinė padėtis iš vienos pusės yra labai palanki susipažinimui su inovatyviomis mokėjimo būdų priemonėmis ir jų taikymui, kadangi netoliese yra pažangios Skandinavijos šalys. Kita vertus, Lietuva yra rytų ir vidurio Europos šalis, kurią iš šios pusės naujų technologijų perėmimui stabdo visai kitoks rytų mentalitetas.

„Dealoyal“ vadovas pabrėžia, jog Švedijoje jau žadama netolimoje ateityje išvis atsisakyti grynųjų – į Skandinavijoje svarstomas idėjas išpūtę akis žiūri ne tik lietuviai – daugeliui pasaulyje sunku patikėti, kaip šiose šalyse gali būti tiek daug atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais.

Pataisytas įmonės pavadinimas, tekstas atnaujinatas 2016 rugsėjo 13 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (521)