Nors prekybos tinklų tikinimu, mažą kainą lemia dideli užsakymų kiekiai, neįmantrios pakuotės ir mažesni rinkodaros kaštai, o produktų kokybė niekuo nenusileidžia brangesniems, gamintojai teigia, kad tai nėra visiška tiesa.

Kaina – kokybės sąskaita

Pigiausių privačių prekės ženklų „Optima linija“ ir „Cento“ produktų kainos praktiškai vienodos, pavyzdžiui 400 g makaronų tiek „Maxima“, tiek „Iki“ parduotuvėse kainuoja 0.23 euro ct, o už tokį patį kiekį ir to pačio gamintojo siūlomus makaronus „Pasaka“ tenka sumokėti beveik dvigubai brangiau – 0.59 ct.

„Tokių produktų kaina turi daug dedamųjų dalių, bet iš principo viskas atsiremia į tris dalykus, žaliava, tiek gamybinė, tiek pakavimo ir tam tikra rinkodaros palaikymo dalis. Didžioji dalis vis tiek yra žaliavinė“, - portalui DELFI sakė didžiausio makaronų gamintojo Lietuvoje „Amber Pasta“ vadovas Marius Dužinas, kurio įmonės makaronai parduotuvėse parduodami ir su pigiausių prekybos tinklų prekinių linijų etiketėmis.

Jo teigimu, gamintojai bet kokiu atveju gamina kokybiškus produktus, tačiau pirkėjas už žemą kainą nusipirkęs produktą negali tikėtis, kad jo energetinės savybės ar skonis bus toks pats, kaip ir brangesnio.

„Negali gaminti nekokybiško ar prasto produkto. Paprasčiausiai brangesni produktai turi kitas sudedamąsias dalis. Miltas yra kokybiškesnis. Lygiai taip pat maistinės savybės yra geresnės ir prastesnės. Dėl to ir išeina skirtingos kainos. Prekybos tinklų privačios etiketės pačių žemiausių kainų, jiems reikia ir pačių pigiausių produktų. Todėl jie gaminami iš šiek tiek prastesnių medžiagų. Negaliu sakyti, kad ta kokybė yra bloga, tiesiog yra kita kokybės linija. Ir vieni, ir kiti, gaminami iš aukščiausios rūšies miltų. Pagal standartus, jie skaitomi aukščiausios kokybės“, - sako M. Dužinas.

Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis prisiminė matytą atvejį, kai kulinarijos ekspertams buvo padėta kelių rūšių varškė ir grietinė ir jie pasakė, kuri yra pigiausia, o kuri yra brangiausia.

„Gal kažkokiomis savybėmis ir išlošiamas tas pigumas. Tai mažiau riebus, galbūt drėgnesnis produktas. Jeigu jisai yra drėgnesnis, jame gali būti mažiau riebalų, baltymų, nes jis yra praskiestas. Tik dėl to pigesnis produktas gali būti mažiau maistingas. Tačiau žaliava lygiai tokia pati, perdirbimo procesas lygiai tas pats. Sauga ir kokybė abiejų produktų yra tvarkoje, tik vienas yra skanesnis, kokybiškesnis savo struktūra, o kitas yra pigesnis“, - sakė E. Simonis.

Pigiausias pienas tiek „Maxima“, tik „Iki“ prekybos tinkle atsieis 40 ct, varškė – 49 ct, grietinė – 65 ct Atitinkamai brangiausias tos pačios rūšies pienas kainuos apie 70 ct, grietinė kiek daugiau nei 1 euras, o varškė – 64 ct.

„Girelės paukštyno“ generalinis direktorius Kęstutis Vaicekauskas abejojo, kad lietuviški kiaušiniai gali labai skirtis, nors 10 M dydžio „Optima linija“ ir „Cento“ kiaušinių kainuoja 0.89 euro centus, kai už panašų kito gamintojo produktą tenka mokėti vos ne dvigubai daugiau – 1.73 eu.

„Be abejo, manau, kad visi kiaušiniai labai panašūs. Kuo gali kiaušinis skirtis. Višta ką lesa, tą padėjo į kiaušinį. Gali skirtis pašarų sudėtis. Jeigu vištą lesinsi geru, subalansuotu pašaru, tai visos maisto medžiagos patenka į kiaušinį, jei duosi prastą, toksišką lesalą, va dabar daug sudygusių grūdų, papelėjusių, tai ir kiaušinyje turėsi nepilnavertį baltymą, nepilnavertį vitaminų rinkinį, bet ekonomiškai tai yra nenaudinga, nes jei vištai neduosi normaliai palesti, ji blogai dės. Nieks taip nedaro, netikiu, kad konkurentai taip kvailai elgiasi. Visi stengiasi duoti kuo geresnį lesalą, kad dėtų daugiau kiaušinių“, - sakė K. Vaicekauskas.

"Maxima" pristato ženklą "Atpigo"

Pirkdami pigiausius nenusinuodysite

Galite nebijoti, kad pirkdami pigiausius maisto produktus nusinuodysite ar susirgsite. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, visi produktai gaminami vadovaujantis privalomais savikontrolės principais bei vadovaujantis saugos ir deklaruojamos kokybės reikalavimais, o pirmąjį šių metų pusmetį tirtuose produktuose tarnyba jokių pažeidimų nenustatė.

„Vartotojas, pasirinkdamas atskirų linijų prekes gali įžvelgti juose skirtumus tik skaitant sudedamąsias dalis, kurios gali skirtis lyginant su įmonėje gaminamais kito asortimento produktais. Pavyzdžiui, pieno produktai gali būti skirtingo riebumo arba naudojamos skirtingos žaliavos ar pakavimo medžiagos“, - sako VMVT ryšių su visuomene specialistė Vaida Stoškuvienė.

„Maxima“ savo internetiniame puslapyje apie „Optima linijos“ produktus rašo, kad šie produktai kokybiški, o mažą šių produktų kainą lemia dideli užsakymo kiekiai ir paprastesnės, neįmantrios pakuotės. M. Dužino teigimu, tokių produktų reklama tikrai yra pigesnė ir paprastesnė, todėl žemą kainą lemia ne tik prastesnė kokybė.

„Gamintojas yra suinteresuotas reklamuoti savo prekinį ženklą, jis perka reklamą tiek išorėje, tiek prekybos tinkluose, tas viskas kainuoja. Tai kažkiek atsigula į kainą. Prekybos tinklams lengviau. Jie turi susikūrę visą liniją ir pasakydami vieną ar kitą prekinį ženklą iškart žmogui sudaro vaizdą apie visą produktų gamą, taigi jiems pavyksta lengviau reklamuoti. Taigi rinkodara turi savo dalį“, - sako M. Dužinas.

Pirkėjams kokybė svarbi

Tačiau Lietuvos pirkėjams kaina nėra vienintelis prioritetas. „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius sako, kad jų atliekami tyrimai rodo, jog Lietuvos pirkėjų nesuviliosi vien tik labai žema kaina, daug dėmesio jie skiria ir kokybei.

„Todėl tinklai plėtė privačių prekės ženklų asortimentą ne tik žemiausiame kainų segmente, bet daugiau investavo į vidutinio ir net premium kainų segmento privataus prekės ženklo produktus“, - sako A. Urbonavičius.

Privatūs prekybos tinklų prekių ženklai šiuo metu Lietuvoje užima apie 9 proc. rinkos, rodo tyrimų bendrovės turimi duomenys. Krizės metais tokių produktų perkamumas buvo išaugęs iki 10 proc., tačiau jau 2013 m. krito iki 7 proc. Dabar yra stebimas stabilus privačių prekės ženklų perkamumo augimas.

Šioje vietoje dar atsiliekame nuo vakarų Europos šalių, kur tokios prekės užima mažiausiai penktadalį rinkos, o kai kuriose šalyse net beveik pusę. Gali būti, kad šie skaičiai Lietuvoje pasikeis įsitvirtinus „Lidl“ prekybos tinklui, nes beveik 80 proc. jų asortimento sudaro būtent privatūs prekės ženklai.

Pasak A. Urbonavičiaus, auganti privačių prekės ženklų rinkos dalis rodo, kad pirkėjai pamėgo šiuos produktus ir mielai juos perka.

„Pirkėjai kokybei kompromisų nedaro ir puikiai skiria žemiausios kategorijos ir aukščiausios kategorijos produktus, todėl pirkdami privačius prekės ženklus jie tikisi už šiek tiek žemesnę kainą gauti panašią kokybę, kokią gautų nusipirkę firminius atitinkamo segmento produktus. Pagrindinė motyvacija pirkti privačių prekės ženklų produktus - kainos ir kokybės kombinacija, tai yra už gerą kainą - gera kokybė“, - sako A. Urbonavičius.