Atliekų politika dažnai siejama su žiedine ekonomika, todėl atsiranda grėsmė, jog žiedinės ekonomikos kūrimo procesas pateks į spąstus, nes būsime apimti jausmo, jog didinamos atliekų perdirbimo apsukos išspręs kylančias vartojimo problemas, nors bendras komunalinių atliekų generavimas ir toliau išliks didelis. Tokios tendencijos jau ryškėja tiek Europos Sąjungos, tiek ir mūsų šalies mastu. Ypač Lietuvoje susiduriame su tokia mąstymo apie vartojimą problema, o jos sprendimui rūpesčio vis dar stinga.

Spręsti priežastis ar tvarkytis su pasekmėmis?

Minėtos mąstymo apie vartojimą problemos esmė – kompleksinio požiūrio į atliekas stygius. Lietuvoje kalbėdami apie žiedinės ekonomikos principų diegimą susitelkiame būtent į tvarkymosi su pasekmėmis prieigą: kur padėsime arba kaip perdirbsime tas atliekas, kurios jau yra susidariusios. Tačiau kelias link ekonomikos žiedinimo turėtų apimti visą atliekų susidarymo ciklą ir vertinti ne tik jau susidariusių atliekų tvarkymą, bet ir veikti prevenciškai, siekiant bendro atliekų kiekio mažėjimo.

Panašus požiūris jau vyrauja kalbant apie CO2 emisijas. Suvokimas, jog prisitaikymas prie klimato kaitos nėra tinkamiausias kelias ir reikalingi sprendimai, mažinantys dujų emisijas, yra vyraujantis tiek politinėse, tiek ekspertinėse diskusijose. Sutariama, jog net ir plečiamos CO2 gaudymo programos nebus pakankamos, jei nevaldysime pačios problemos esmės – išmetamų dujų kiekio. Panašaus sutarimo reikia ir kalbant apie atliekas bei ekonomikos žiedinimą.

Galimybė – produktų dizainas

Vertinant produkto gyvavimo ciklą nuo sukūrimo iki virtimo atliekomis svarbu paminėti, jog didžiausias poveikis aplinkai atsiranda būtent dizaino stadijoje. Čia priimami sprendimai apimantys naudojamas medžiagas ir jų tvarumą, pasirenkami žaliavų tiekėjai, atliekami įvairūs su būsimu produktu susiję tyrimai, vertinamas energijos poreikis produkto gamybai ir transportavimui. Būtent šioje stadijoje gamintojas sprendžia ir apie galimybes kuriamą produktą remontuoti, pernaudoti ar sėkmingai perdirbti. Taigi produkto gyvavimo ciklo pradžia yra kritinis momentas vertinant tai, kokį poveikį aplinkai toks produktas turės ateityje.

Būtent todėl intervencija dizaino stadijoje yra svarbi ir sveikintina institucijų veikimo forma. Europos Sąjunga turi instrumentų, kuriais skatina tokius procesus: nuo specialių reguliacinių mechanizmų produktų gamybai, suvienodintų standartų, specialaus ženklinimo, rinkos stebėjimo iki paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Lietuvoje tokio dėmesio ir pagalbos įmonėms dar produktų dizaino fazėje pasigendama.

Nacionalinio lygio politika Lietuvoje fokusuojasi į sėkmingą komunalinių atliekų valdymą. Daugiausia tai greito naudojimo prekių vartojimo metu susidarančios atliekos: įvairios pakuotės, buityje naudojami prietaisai, tekstilės gaminiai. Paprasto recepto, kaip sumažinti būtent šios rūšies atliekų susidarymo tempus nėra. Čia reikalingas sutelktas darbas tiek kuriant, tiek ir skatinant inovacijas bei sukant ekonomikos žiedinimą nuo pasekmių sprendimo į priežasčių prevencijos trajektoriją.

Gerųjų pavyzdžių jau yra užsienyje

Natūralu, kad su panašiomis problemomis susiduriame ne vieninteliai, o sprendimų paieškos, diegiant inovacijas būtent dizaino stadijoje, jau vyksta. Pavyzdžiui, Čilėje veikianti socialinė įmonė Algramo siūlo daugkartinio naudojimo pakuočių papildymo sistemą, kurios tikslas – radikaliai sumažinti plastikinių pakuočių atliekų kiekį. Daugkartinio naudojimo sprendimas ne tik draugiškas aplinkai, bet ir taupantis įmonių kaštus, kurie kitu atveju būtų skiriami vienkartinėms pakuotėms.

Dar vienas gerosios praktikos pavyzdys – Didžiojoje Britanijoje veikianti žiedinio dizaino sprendimą pritaikiusi įmonė GarconWines, produktus pakuojanti į specialius, iš perdirbto plastiko pagamintus plokščius butelius. Toks inovatyvus butelio dizainas leidžia maksimaliai efektyviai panaudoti produktų transportavimo erdvę. Į vieną transporto priemonę telpa ne tik daugiau tokių butelių, bet ir dėl pakavimo į plastikinius butelius vietoj stiklinių krovinys sveria mažiau, todėl sumažinamas transportavimo metu į atmosferą išmetamas CO2 kiekis. Panašių inovatyvių sprendimų galėtų daugėti ir Lietuvoje.

Pažangios valstybės skatina inovacijų eksportą

Tiesa, aplinkai draugiškiems sprendimams reikalingas ir ekonominis pagrindimas bei pakankamas vartotojų kiekis, kad inovacija atsipirktų. Sprendimus šiai problemai jau diegia kaimyninės Suomija bei Švedija. Suomijoje veikianti viešoji verslo paramos įstaiga Business Finland plėtoja programą, skirtą remti konkurencingų bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos sprendimų kūrimą. Programos tikslas – padidinti šių inovacijų eksportą, kad Suomijoje kuriamos naujovės būtų pastebėtos ir pritaikytos tarptautiniu mastu. Programa nukreipta būtent į eksporto veiklą, jos dėmesio centre – plastiko ir pakavimo pramonės.

Švedija nacionalinėje prekybos ir investicijų strategijoje taip pat brėžia analogišką perspektyvą. Strateginiame dokumente teigiama, jog prie aplinkosauginių tikslų sėkmės turi prisidėti ir žaliųjų bei pažangių klimato požiūriu technologijų eksportas, kuris būtų ne tik naudingas kovojant su klimato kaita, bet ir prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo. Taigi kaimyninės Skandinavijos valstybės inovacijų pritaikymo masto problemą bando spręsti pasitelkdamos inovacijų eksporto priemones.

Panašios strategijos galėtų imtis ir Lietuva nacionaliniu mastu siekdama judėti link žiedinės ekonomikos ne tik administruodama jau susidariusių atliekų srautus, bet ir veikdama proaktyviai. Atsakant į teksto pavadinime iškeltą klausimą verta pabrėžti, jog inovacijų skatinimas ir parama jų eksportui yra perspektyvus kelias siekiant daryti įtaką ankstyvoje produktų kūrybos fazėje ir judėti link tikrųjų žiedinės ekonomikos tikslų atspindėjimo, nes tvarios pasaulėžiūros sėkmei požiūrio, kurio centre atliekos – neužteks.