Išmanioji visuomenė iššūkius transformuos į socialines inovacijas

2020 m. pradžioje susikūręs Lietuvos socialinių inovacijų klasteris šiuo metu jungia 19 socialiai atsakingų organizacijų ir įmonių, pavyzdžiui, žmones su negalia į darbo rinką integruojantį socialinį restoraną „Pirmas blynas“, Pasaulinės lyderystės konferencijos organizatorių Lietuvoje VšĮ „Lyderiams LT“, Pokyčių tyrimų institutą, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parką, tarptautinę konsultacinę organizaciją „Adizes institutas Lietuva“, virtualius ir interaktyvius sprendimus kuriančią UAB „Gluk Media“ ir kitas. Juos vienija noras veikti bendruomenėje, auginti socialinę infrastruktūrą ir kurti socialines inovacijas.

„Daugelis visuomenės iššūkių atsiranda dėl socialinio, politinio, ekonominio ir kultūrinio neapibrėžtumo. Viena vertus, jie kelia įtampas, reikalauja naujų sprendimų. Kita vertus – kūrybingas žmogus, esantis šiandienos visuomenės centre, gali iššūkius transformuoti į socialines inovacijas“, – išmaniosios ateities visuomenės (Society 5.0) svarbą akcentuoja klasterio direktorė Vilma Popovienė.

Klasterio direktorė Vilma Popovienė
Foto: Organizacijos nuotr.

Anot jos, reaguojant į šiandienos Lietuvos ir globalią situaciją, klasterio ištekliai bei pastangos bus nukreipti į kompleksinių socialinių inovacijų bei inovatyvių ir skaitmenizuotų socialinių, kultūrinių ar švietimo paslaugų kūrimą bei jų tvarų panaudojimą ir vartojimą.

Tikslas – „sugrąžinti Vilniui širdį“

Vienas iš LSIK tikslų – įgyvendinant socialines, švietimo ir kultūros inovacijas atgaivinti ir įveiklinti Vilniaus senamiestyje esantį Augustinų vienuolyno kompleksą arba, Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato žodžiais – „sugrąžinti Vilniui širdį“. Siekiama, kad jis palaipsniui taptų inovatyvias socialines, edukacines, kultūrines veiklas bei paslaugas vystančia miesto erdve, kurioje bursis bendruomenė su savo iniciatyvomis, vyks renginiai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, gims inovatyvios paslaugos ir produktai.

„Didžiausias komplekso įveiklinimo iššūkis – sutelkti visas suinteresuotas šalis ir visus galimus resursus. Svarbu, kad bendruomenė, miestas, valstybinės institucijos ir verslas ne tik patikėtų ir „užsidegtų“ šia idėja, bet ir matytų pridėtinę vertę bei galimą investicijų grąžą perspektyvoje“, – teigia klasterio direktorė V. Popovienė.

Tam planuojama panaudoti skirtingus finansavimo mechanizmus: nacionalines ir privačias investicijas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų nacionalinių bei tarptautinių finansavimo fondų ir (ar) programų lėšas, mecenatų, verslo angelų ir kt. investicijas bei pajamas, gautas vystant produktus ar paslaugas.

Kuriant efektyvią ir tvarią ekosistemą bei skatinant ir plėtojant socialines inovacijas būtinas politiką formuojančių ministerijų įsitraukimas. Vienu iš geriausių bendradarbiavimo modelių pavyzdžiu V. Popovienė laiko Skandinavijos šalis: „Jose ypač skatinamos socialinės inovacijos, ateinančios „iš apačios“, valstybė sudaro sąlygas (taip pat ir finansines) joms vystytis, atgaivinamos ir įveiklinamos nenaudojamos arba apleistos erdvės derinant kultūrinį paveldą ir inovatyvius sprendimus. Ir kitur Europoje, pavyzdžiui, Italijoje, aktyviai kuriamos miesto laboratorijos. Socialinių inovacijų sritis stipriai išvystyta Izraelyje“.

Vienuolyno komplekso įveiklinimas planuojamas etapais

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos socialinių inovacijų klasterio (LSIK), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį. Ja įsipareigojama įveiklinant Augustinų vienuolyno kompleksą užtikrinti bendruomenių ir institucijų dialogą bei skatinti kompleksiškos ir integralios socialinių inovacijų ekosistemos kūrimąsi.

Trišalės bendradarbiavimo sutarties pasirašymas
Foto: Organizacijos nuotr.

Visiškas Augustinų vienuolyno komplekso atkūrimas ir įveiklinimas reikalauja didelių investicijų ir resursų, todėl buvo pasirinkta gerai apgalvota strategija – nuspręsta jį skaidyti į kelis etapus ir „minkštas“ veiklas derinti su architektūriniais projektais. Komplekso gaivinimas prasidės nuo socialinių, edukacinių ir kultūrinių veiklų, o vėliau, žingsnis po žingsnio, bus atkuriamos ir erdvės bei infrastruktūra.

Asociacija kartu su MB „Bauland urbanistų komanda“, VšĮ „Bendrystės ir socialinių inovacijų centras“ bei kviestiniais ekspertais iš Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo balandžio mėnesį pradėjo įgyvendinti dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Ekspertus ir bendruomenę įtraukianti Augustinų komplekso architektūrinių ir socialinio įveiklinimo galimybių studija“.

Projekto metu bus parengta studija, apimanti ekspertų įžvalgas, bendruomenės išsakytus poreikius, lūkesčius irvizijas. Bendruomenės nariai ir teritoriškai bei veiklos prasme suinteresuotos organizacijos bus kviečiamos dalyvauti Vilniuje komplekso teritorijoje vyksiančiose kūrybinėse dirbtuvėse.

„Kalbėtis ir teikti kūrybinius pasiūlymus, vertinti pirmines projektines idėjas bei išsakyti savo lūkesčius projekto komanda birželio mėnesio pradžioje suburs archeologus, architektus, sociologus, urbanistus, kraštovaizdžio specialistus, komplekso teritorijoje esančių pastatų operatorius bei privačių namų savininkus. Didelis ir įdomus darbas teks studijos rengėjų komandai – sukomponuoti geriausias idėjas, atrinkti suderinamus lūkesčius ir apibendrinti viziją, kurią įgyvendinus trimis palaipsniais etapais architektūrinis ir socialinis komplekso įveiklinimas kokybiškai integruotųsi į Vilniaus miesto ir miestiečių gyvenimą“, – mintimis apie beprasidedančius darbus ir būsimo rezultato viziją pasidalino asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasterio Projektų ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Dovilė Kriukelytė.

„Buvusio Augustinų vienuolyno komplekso ansamblis yra unikalus ir svarbus architektūrine, paveldosaugine, sociokultūrine ir edukacine prasmėmis visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams. Urbanistinė komplekso vizija turi būti kuriama intensyvaus planavimo proceso metu visų suinteresuotų šalių, tik kompleksinis ir ilgalaikę perspektyvą turintis šio komplekso įveiklinimo požiūris gali sukurti išliekamąją vertę. Inicijuodami šį projektą, jaučiame jo simboliškumą bendradarbiavimo kultūrai kurti. Integruodami aktualiausius suinteresuotų šalių poreikius, pasiūlysime kūrybišką istorinės vietos atgimimą ir galimybės būti joje viziją“, – urbanistinio projekto socialinę reikšmę Vilniaus miestui įvardijo projekto vadovas Donatas Baltrušaitis.

Tyrimas atskleidė socialinio klasterio galimybes

Gegužės 6 d. Lietuvos socialinių inovacijų klasteris organizavo virtualų renginį „Kaip kurti vertę socialinių inovacijų klasteryje: iššūkiai ir galimybės“. Jo metu pristatytas neseniai atliktas mokslinis tyrimas „Pasidalytosios vertės kūrimas Lietuvos socialinių inovacijų klasteryje“.

„XXI amžiuje tradicinės ribos tarp viešojo, privataus ir NVO sektorių transformuojasi“, – pasakodama apie savo tyrimą tvirtino Inga Černiuk. Pasak jos, modernioje visuomenėje už socialinių problemų sprendimą jau atsakinga ne tik valstybė, bet ir verslas bei pati pilietinė visuomenė.

Tyrimo autorė pabrėžė, kad socialinės ekonomikos sektorius jau auga ir vis didesnę reikšmę įgauna per finansiškai tvarių verslo modelių kūrimą.

„Esminis socialinio ir tradicinio verslo skirtumas yra misija. Pirminė socialinio verslo misija – tam tikrų socialinių grupių įtraukimas į aktyvias veiklas, darbo rinką, užsitikrinant pakankamą finansavimą socialiniam verslui funkcionuoti. Pelno siekiančios verslo organizacijos jau taip pat kuria verslo modelius, kurių tikslas – ne tik finansinė grąža, bet ir socialinis poveikis“, – pastebėjo I. Černiuk.

Renginio dalyvių dėmesį ji atkreipė ir į klasterių skirtumus. Socialinį klasterį nuo klasikinio verslo klasterio, kuris apibrėžiamas kaip savanoriška įmonių ir kitų subjektų santalka, partnerystės principu siekianti padidinti ekonominį savo veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, skiria keli esminiai požymiai. Pirmas iš jų – tarpsektoriškumas: jam būdinga sinergija tarp valstybės, verslo ir visuomenės. Kitas požymis – atvirumas: socialiniame klasteryje nesiekiama konkurencinio pranašumo. Galiausiai toks klasteris išsiskiria artumu bendruomenei, nes būtent jos lūkesčius siekiama atliepti klasterio narių veiklomis.

Nagrinėdama vertę, kurią gali sukurti socialinis klasteris, I. Černiuk vadovavosi M. Porterio ir M. Kramerio pasiūlyta pasidalytosios vertės teorija, kurios pagrindas – ekonominės ir socialinės naudos kūrimas vienu metu.

„Apibendrinus empirinio tyrimo ir literatūros analizės rezultatus nustatyta, kad Lietuvos socialinių inovacijų klasterio veikloje yra visi pasidalytosios vertės kūrimo sistemos elementai, t.y. jame sudarytos galimybės siekti socialinio poveikio, tuo pat metu kuriant vertę tiek visuomenei, tiek klasterio nariams. Pagal savo veiklos pobūdį jis gali būti laikomas socialinės ekonomikos dalyviu“, – teigė tyrimo autorė.

Siekia bendradarbiauti su kitais socialinių inovacijų kūrėjais

Šiuo metu LSIK su „Pirmas blynas“ įkūrėjais ieško galimybių socialinį restoraną perkelti į Ramintojos bažnyčios patalpas ir šalia esantį kiemą. Tai prisidėtų plėtojant edukacines bei kultūrines veiklas, skirtas socialinės atskirties mažinimui, visuomenės švietimui ir pilietiškumo ugdymui.

Artimiausiuose planuose jau pradėtos klasterio komandos vidinės integracijos ir organizacinio stiprinimo bei kompetencijų ugdymo sesijos, socialinių inovacijų ekosistemos dalyvių telkimas bei kontaktų su socialinių inovacijų srityje veikiančiais klasteriais užmezgimas, taip pat tarptautinės socialinių švietimo inovacijų laboratorijos Augustinų komplekse sukūrimas.

Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdas Toliatas
Foto: Organizacijos nuotr.

Ateityje aukštos pridėtinės vertės inovatyvius produktus bei paslaugas kurti klasteris pasiryžęs ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Tapęs Europos klasterių bendradarbiavimo platformos (European Cluster Collaboration Platform) nariu, klasteris ieško partnerių ir siekia bendradarbiauti su socialines inovacijas kuriančiais užsienio klasteriais.

„Lietuvos socialinių inovacijų klasteris (LSIK) – vienas inovatyviausių ir perspektyviausių mūsų klasterių. Jo stiprybė – labai aiški kryptis ir turima strategija“, – pabrėžia nuo pat 2016 m. Lietuvos klasteriais besirūpinančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ vadovė Jolita Razumienė.

Be to, ji atkreipia dėmesį, kad „Socialinės inovacijos“ – vienas iš naujų 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos prioritetų: „Investavimas į socialinį poveikį – inovatyvus investavimo būdas, kuriuo valstybė, pasitelkdama privatų investuotoją bei rinkoje esančius paslaugų teikėjus, gali padėti sukurti ne tik grąžą investuotojui, bet ir socialinį poveikį visuomenei“. Besidomintys šiomis finansavimo galimybėmis, kviečiami kreiptis į „InoLink“ konsultantus.

Lietuvos socialinių inovacijų klasteris dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) įgyvendinamame projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ ir priklauso Lietuvos klasterių tinklui.