– Iš esmės skaitmenizavimas nėra naujiena. Po karantino perkame internetu, telefonu užsisakome maisto į namus, išsikviečiame taksi. Tuo tarpu jūs teikiate skaitmenizavimo paslaugas infrastruktūrai, su kuria susiduriame ne kasdien. Dažniausiai, kai nutinka kažkas ne taip, kaip turėtų būti: kažkas sugenda, pavyzdžiui, namo santechnika ar pan. Apie kokias skaitmenizuotas paslaugas ne kiekvienas yra girdėjęs?
– Prasidėjus pandemijai, mes jau buvome pasiruošę. Nebuvome nuspėję, kad toks atvejis bus, bet matėme iš klientų, kad yra poreikis nuotoliniam bendravimui, nuotoliniam problemų sprendimui, balsavimui ir t.t. Todėl nuolat kūrėme ir kuriame įvairius skaitmeninius kanalus, kuriais galėtume bendrauti su klientais.
Tiek daugiabučių gyventojais, tiek komercinių objektų valdytojais ar naudotojais. 2017 m. sukūrėme „eBŪSTAS“ programėlę „Mano būstas“ klientams, kad jie galėtų patogiai nuotoliniu būdu spręsti tuos poreikius, kurie gali iškilti namuose, pavyzdžiui, užregistruoti avariją ir pan. Jeigu vyksta balsavimas dėl kažkokių namo reikalų, tai galima padaryti per programėlę. Taip pat rasti sąskaitą, ją apmokėti, gauti žinutę, kad, pavyzdžiui, kažkurią dieną nebus vandens. Taip pat ir su komercinių pastatų valdymo paslauga „City Service Engineering“. Jau kokius penkis metus klientus skatinome naudotis nuotoliniais registravimais, matymu, kada kas daro kokį nors darbą ir t.t.
2019 metais pasiūlėme laisvai samdomiems meistrams, amatininkams pasinaudoti galimybe gauti užsakymą nuotoliniu būdu, nuvykti atlikti darbą ir gauti pinigus nepriklausomai nuo mūsų kaip operatoriaus. Dar pastebėjome tokią tendenciją, kad pasaulyje labai staigiai sprogo įvairiausi nuotolinio valdymo, nuotolinio nuskaitymo prietaisų naudojimas. Atsitiko taip, kad tas informacijos – nuliukų vienetukų – srautas, kuris nusako vieno ar kito parametro dydį ar prietaiso veikimą, jų pasidarė toks kiekis, kad žmogus nebegali fiziškai apdoroti.
Todėl sukūrėme „APEX Intelligence“ programą tiek komercinių pastatų, tiek daugiabučių valdymui, kuomet sistema pirmiausia surenka, analizuoja, teikia pasiūlymus. Dabar darome taip, kad automatiškai reguliuotų nuotoliniu būdu tam tikrus parametrus. Tarkime, kažkur nešyla, kažkur vėdinimas neveikia ir pan.
– Kalbant apie daiktų internetą, skaitmenizuodami pastatą, kas jau buvo išpranašauta prieš dešimt ar daugiau metų, prisidedant prie jo kūrimo. Daiktų internetas ne tik praneša žmogui, bet žmogui nebereikia reaguoti. Daiktai tarpusavyje pasikalba, nusprendžia, telieka viską stebėti ekrane. Toks yra siekis?
– Iš principo į ekraną iššoka tam tikri nuokrypiai, o sistemos susibendrauja, susišneka savo kalba, išsisprendžia pačios, jei reikia.
– Ar dar daug liko, ką galima skaitmenizuoti? Išmanūs skaitliukai namuose, santechnikos sistemos, apšvietimai. Ar dar yra, ką norėtumėte skaitmenizuoti? Medijų filosofas M. McLuhanas sakė, kad galų gale liks tik žinutė, bet gal galų gale liks viena didelė aplikacija, kuri vadinsis „Gyvenimas“?
– Čia filosofinis klausimas, ar kada nors bus viena aplikacija, ar viskas bus skaitmenoje. Nesiimu spręsti, nes situacija yra pakankamai greitai besikeičianti ir nebūtinai taip, kaip mes galvojome prieš tris ar penkis metus.
Mes nuolatos turime keičiame ir tobuliname savo sistemas. Netgi savo įmonės struktūras turėjome pritaikyti prie skaitmeninimo. Iki to, kad pilnai skaitmeniniu būdu valdytume pastatus, dar toloka. Jeigu kalbame apie pavaras, kurias reikia pareguliuoti, nebūtinai jas įmanoma pareguliuoti nuotoliniu būdu. Kaip ir šildymo, vėdinimo ar kitus parametrus. Vis tiek turi ateiti žmogus ir atlikti kažkokį veiksmą. Pavyzdžiui, jei tai yra ne programinė problema, o mechaninė – ją dažniausiai reikia išspręsti žmogui.
Skaitmenizavimas padeda tuo, kad nereikia eiti ir ieškoti, ar kažkas neveikia, kur neveikia. Tu gauni informaciją, kad kažkas neveikia, matai, kad tai yra mechaninė problema. Tada tikslingai siunti žmogų, kuris eina ir padaro kažkokį labai konkretų darbą. Iki to pilno skaitmenizavimo nežinau, ar prieisime, galbūt kada nors bus tokie prietaisai sukurti, kur ir mechanines problemas sugebės apeiti, išspręsti, bet šiandien dar iki to toloka.
Kitas dalykas pirmiausia viskas prasideda nuo to, ar vartotojas yra pasiruošęs. Matome, kad „eBūstas“ sistemos vartotojų kiekis per gerus metus paaugo nuo 45 tūkst. iki 117 tūkst. Šiandien turime tik 60 proc. daugiabučių klientų, kurie nors kartą naudojosi sistema. Matome ir tai, kad yra nemažai žmonių, kuriems tai yra sunku.
– Man labai įdomi jūsų platforma „portalpro“, kuri leidžia kvalifikuotiems meistrams rasti darbo. Panašiai kaip „Bolt“, „Uber“, kurie leidžia papildomai užsidirbti. Ar panašiu principu veikia ir jūsų siūloma paslauga?
– Panašiu, bet yra ir skirtumų. Pirmiausia – apie pačią platformą. 2019 metais, kai mes ją paleidome į gyvenimą, Lietuvoje tai buvo pakankamai novatoriškas dalykas. Patys kūrėme, tarėmės su meistrais, įtraukėme savo specialistus ir žiūrėjome, kaip padaryti, kad būtų patrauklu ir klientui, ir meistrams.
Mums labai neblogai pavyko, planuojame plėstis. Skirtumas nuo „Uber“, „Bolt“ yra tas, kad mes mažai kišamės. Nėra spaudimo, priverstinio reitingavimo, tai yra žmogaus ir kliento susitarimo reikalas. Per visą tą laiką prisiregistravusių meistrų yra apie 3500, beveik 1000 iš jų tapo mūsų partneriais, kiekvieną savaitę dirba apie 600–700 meistrų. Manau, kad tai tikrai naudingas produktas.
– Pandemija lėmė staigų skaitmenizavimo šuolį aukštyn?
– Kalbant apie darbą butuose arba kontaktuojant su klientais, buvo niuansų. Vienu momentu buvo kritimas, nes meistrai turėjo saugotis. Kitas dalykas, mes suskaičiavome, kad už darbus, kurie atlikti mūsų platformoje, per gerus pusantrų metų į Valstybės biudžetą buvo surinkta papildomai 1 mln. eurų mokesčių. Džiugina, kad mes prisidedame ir prie šešėlio mažinimo, nes tie meistrai, kurie dirba pas mus platformoje, yra legalūs, oficialūs darbuotojai, dirbantys su verslo liudijimais.
– Ar nesijaučiate prisidedantys prie GIG ekonomikos? Turime „Bolt“, „Volt“, „Uber“ ir pan. Jungtinėse Valstijose imta kalbėti apie jų teises, kad nėra socialinio draudimo, kad tai turėtų būti papildomas darbas, bet daugeliui tampa pabėgimu nuo ekonominės nežinomybės. Kai ryte atsikeli ir nežinai, ar dirbsi, kas bus, jei susirgsi ir pan.?
– Pirmiausia, tie žmonės, kurie pasirenka dirbti visą savo laiką tokiose platformose, patys taip nusprendžia. Neabejoju, jeigu norėtų dirbti nuo 8 iki 17 val., tokį darbą tikrai rastų. Tai nėra problema.
Kitas dalykas, esame pastebėję, kad į mūsų platformą jungiasi žmonės, kurie turi pagrindinį darbą, bet laisvalaikiu, šeštadienį, sekmadienį arba po darbo, nori papildomai užsidirbti. Mato, kad kažkur kaimynystėje reikia sutvarkyti durų spyną, spaudžia, važiuoja ir tvarko. Tokių, kad pilnai dirbtų ir jaustųsi nežinioje, manau, kad nėra. Juolab, kad tai nėra nutrūkstantis srautas, mes kaip tik galėtume aprūpinti daugiau specialistų darbu, nes tų darbų užsakymų kiekis didelis. Kai kurie specifiniai darbai vėluoja, nes darbo yra daugiau negu meistrų.
– Bus įdomu susitikti po kokių dešimties metų – LOGIN 2031 – pažiūrėsime, ar nebus susikūrę profsąjungų ar pan. Dar vienas klausimas – neseniai JAV buvo išjungtas didžiausias naftotiekis Rytų pakrantėje, žmonės skubėjo pirkti degalus. Jūs skaitmenizuojate pastatus, jungiate santechniką, vėdinimą, elektrą prie interneto. Yra galimybė nulaužti sistemas. Smalsu, ar jums didelis galvos skausmas, kaip prijungti tas sistemas ir apsaugoti, kad kažkas nuotoliniu būdu neužkaitintų patalpos iki 35 laipsnių šilumos ir neužtrenktų durų ar pan.?
– Nėra nenulaužiamų sistemų. Tačiau visas sistemas galima apsaugoti. Priklauso nuo to, kiek nori išleisti apsaugai. Žinoma, būtinąją duomenų sistemų apsaugą mes turime, vėlgi minėtas įvykis JAV kažkieno suplanuotas tikslingai. Ar mūsų sistemos tokios reikšmingos, kad kažkas vargintųsi tai daryti?..
Faktas, jog kuo daugiau duomenų, kuo daugiau informacijos skaitmenoje, tuo esame labiau priklausomi nuo piktavalių, nuo trumpo jungimo ir pan. Mes būtinąsias priemones naudojame, manau, tiek, kiek mums ir mūsų klientams reikia.
