Draudimo bendrovės BTA Lietuvos filialo vykdomosios valdybos nario Vaido Labanausko teigimu, visam verslui šiandien nelieka kito kelio, kaip tik rinktis žaliąjį kursą, ir suprasti, kad ši kryptis formuos žmonijos ateitį.
Klimato kaita
Prieš beveik penkerius metus įsigaliojęs Paryžiaus susitarimas įpareigoja jį pasirašiusias valstybes ir Europos Sąjungą imtis veiksmų, kad vidutinė oro temperatūra pasaulyje nedidėtų ir būtų išvengta katastrofinių klimato kaitos padarinių. Tačiau jau dabar pastebima, kad stichinės nelaimės vis dažnėja ir intensyvėja.
„Prognozuojama, kad stichinių nelaimių ateityje tik daugės, o to padarinius pajus tiek gyventojai, kurių turtui žalos pridarys stichinės oro sąlygos, tiek verslas, kurio veikla sutriks dėl minėtų aplinkybių. Net ir Lietuvoje pastebėjome, kaip stipriai išaugo nelaimingų nutikimų dėl audrų skaičius – praėjusių metų vasarą teko išmokėti ne vieną tūkstantį už gyventojų patirtas žalas. Dėl šios priežasties naujų draudimo produktų paklausa ekstremaliomis oro sąlygomis auga ir tikėtina augs ateityje“, – pastebi V. Labanauskas.
Tvarus gyvenimo būdas
Pasak bendrovės atstovo, draudimas gali prisidėti ir prie tvaresnio gyvenimo būdo, skatindamas naudoti ekologiškus prietaisus, rinktis energetiškai efektyvius pastatus ir „švarius“ automobilius. Nepaisant didėjančio elektros įrenginių energijos vartojimo efektyvumo, pats elektros energijos vartojimas nesumažėjo, netgi priešingai – auga, nes vienam asmeniui tenka vis daugiau prietaisų. Be to, pandemijos metu daugiau laiko leisdami namie žmonės atitinkamai sunaudoja ir daugiau elektros energijos.
„Draudimo sektorius turi raginti gyventojus rinktis tvarumo kelią, pavyzdžiui, skatinti namuose sugedusių prietaisų remontą vietoje jų keitimo, pasiūlyti mažesnes įmokas už ekologiškus prietaisus. Tokiu būdu pereiname nuo aklo vartojimo iki sąmoningo mūsų poreikių supratimo“, – sako jis.
Alternatyvus mobilumas
Mažėjant akumuliatorių eksploatavimo ir atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudoms, elektra varomos transporto priemonės tampa vis patrauklesnės ir įperkamesnės. Elektromobiliai prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, be to, vis populiaresnės tampa ir automobilių dalijimosi paslaugos.
„Prognozuojama, kad iki 2030 m. eisme dalyvaus jau daugiau nei 100 milijonų elektromobilių, palyginti su maždaug 7 milijonais šiandien. Daugiau elektromobilių kelyje lygu didesniam elektros energijos poreikiui ir didesnėms jos sąnaudoms. Norint išvystyti elektromobilių krovimo stotelių infrastruktūrą, reikės ją pritaikyti aukštos įtampos įkrovimo taškams tiek namuose, tiek viešose erdvėse. Čia kyla grėsmė turtui, nes elektromobilių įkrovimas gerokai padidina gaisro riziką tiek komercinėse patalpose, tiek namuose, tiek požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse – šias rizikas turime numatyti“, – komentuoja V. Labanauskas.
Nekilnojamasis turtas
Dalijimosi ekonomika ateina ir į nekilnojamojo turto (NT) rinką. Gausėja žmonių, kurie linkę nuomotis būstą, o ne jį pirkti, gretos. Tai ypač būdinga vadinamajai tūkstantmečio (angl. millenials) kartai – jie nenori prisirišti prie konkrečios vietos ilgesniam laikui ir nori pasilikti galimybę tą vietą lengvai keisti, keičiantis darbo aplinkai ir panašioms aplinkybėms.
„Lietuviai visgi dar yra labiau linkę įsigyti nuosavą būstą, nei jį nuomotis. Priešingai nei vokiečiai, olandai ar šveicarai, kur iki pusės gyventojų gyvena nuomojamame būste. Tačiau neabejoju, kad ši tendencija ryškės ir Lietuvoje. Kad ir koks patrauklus būtų savas būstas, žmones nuo jo įsigijimo atbaido ilgalaikiai įsipareigojimai, būtinybė nuolat rūpintis ir prižiūrėti namus, remontuoti sugendančius daiktus ir, žinoma, įvairūs nuosavo būsto mokesčiai bei kitos su tuo būstu susijusios mokestinės prievolės ir procedūros. Turime būti kūrybingi ir prisitaikyti prie vis besipučiančios būsto nuomos rinkos“, – aiškina BTA valdybos narys.
V. Labanauskas dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi ir LOGIN konferencijoje, jo pranešimą galite žiūrėti ČIA, o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA.
