Idėja – tik maža dalis sėkmės
Nors startuolio veiklos pradžia gali būti paremta didžiais užmojais, jų įgyvendinimo, dažniausiai, siekiama turint nedidelę komandą ir ribotus resursus. Apie tai kalbantis BMI instituto, organizuojančio tarptautines vadovų studijas, dėstytojas bei verslo konsultacijų ir audito bendrovės „Ernst & Young Middle East“ partneris Saulius Adomaitis pastebi, kad daugumos tokio verslo atstovų pasitelkiami pajėgumai – atvirkščiai proporcingi jų idėjos dydžiui. Pastaroji, sukūrus startuolį, gali būti išties išskirtinė, tačiau ją vystyti reikia mokėti turint ir labai minimalias galimybes.
„Tai labai skiriasi nuo didžiojo verslo veiklos. Jis, norėdamas sukurti naują produktą ar paslaugą, gali nesukti galvos dėl pardavimų, kokybės kontrolės, kapitalo pritraukimo, nes tam jau yra veikiantys ir išbandyti mechanizmai. Didelei korporacijai tereikia išvystyti idėją ir stebėti, kaip pastaroji veikia įprastoje aplinkoje. Tačiau startuoliai to neturi. Be to, manoma, kad jų sėkmės paslaptis yra būtent idėja. Visgi pastaroji sudaro tik 5 proc. pasisekimo. Pagrindinis aspektas – idėjos pardavimas rinkai ir investuotojams. Taip kyla pagrindiniai startuolių iššūkiai. Turint idėją, reikia ją išvystyti, pritraukti kapitalą, sukurti pardavimų, rizikų valdymo struktūras ir tai padaryti visiškai minimaliais ištekliais“, –startuolių problematiką dėsto S. Adomaitis.
Visgi ši, silpnoji, jų pusė, anot eksperto, yra ir didžiulė stiprybė. Išmokę parduoti idėjas, dirbti minimaliomis sąnaudomis, startuoliai įgauna pagreitį. Būtent tokio greičio, S. Adomaičio nuomone, stokoja didelės organizacijos, nes jos yra ribojamos korporatyvinio veiklos mechanizmo. Turėdamos idėją, korporacijos privalo pastarąją patikrinti, apskaičiuoti rizikas, pastatyti į eilę, nes dienos šviesos laukia ir kitos. Be to, pačios radikaliausios jų neretai konkuruoja su esamu veiklos modeliu.
„Startuolis per šį laiką viską jau bus išbandęs, supratęs, kas veikia, atlikęs pakeitimus. Greitai įgyvendinamas idėjas, jis gali daryti klaidas, išvadas ir toliau sėkmingai vystyti verslą. Tokie minėti principai ir apibrėžia startuoliško mąstymo filosofiją. Būtent ji užtikrintų verslo lyderystę, nes pastarojo sėkmė bei išlikimas rinkoje priklauso nuo naujų idėjų, produktų ar paslaugų vystymo. Vadovaudamosi startuolišku mąstymu didelės korporacijos ir stambios įmonės gali greitai kurti, išbandyti, įvertinti, kas tinka arba ne, o tada rezultatus toliau tiražuoti“, – sako S. Adomaitis.
Principus išbandė praktiškai
Pabrėždamas startuoliško mąstymo privalumus, S. Adomaitis visgi atkreipia dėmesį į startuolių išgyvenamumo rodiklius. Anot jo, verta prisiminti, jog didžioji dalis pastarųjų žlunga. Eksperto teigimu, daugiau nei 50 proc. startuolių idėjų būna nesėkmingos, todėl didžiosios korporacijos turi įvertinti šią riziką.
„Kadangi nesėkmės tikimybė didesnė, verslas, norėdamas startuoliškos komandos savo viduje, privalo nuspręsti, kas bus daroma, jei jai nepavyks. Išmokus rizikas valdyti, įvedus autonomiją, apsaugoma motinine įmone. Todėl verslas gali nuo nesėkmių apsiginti, jų išvengti. Tačiau, siekdamas išlaikyti rinkos lyderystę, jis negali išgyventi be startuoliško mąstymo principų“, – akcentuoja BMI lektorius.
Šiai nuomonei pritaria ir nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ vadovas Domas Dargis. Jo teigimu, startuoliško mąstymo principai buvo sėkmingai pritaikyti įmonės veikloje, nes pastarųjų įgyvendinimą padiktavo greitai besikeičianti vidinė verslo aplinka. Anot D. Dargio, bendrovė, pradėjusi nuo statybos ir apdailos darbų, išaugo iki investicijų į nekilnojamąjį turtą, viešbučių statybos, laisvųjų ekonominių zonų vystymo ir kitų modelių.
„Nuolatos plečiamės ir labai greitai evoliucionuojame. Šie pokyčiai tampa natūralia verslo dalimi, o šalia kintančio veiklos modelio kuriame ir inovacijas, kurias galime pritaikyti savo darbe. Pavyzdžiui, vieni pirmųjų Lietuvoje pasitelkėme virtualią realybę parduodami butus. Vėliau šį sprendimą tobulinome, kol pandemija padiktavo tendenciją, jog taip perkamas būstas tapo bene pagrindiniu jo įsigijimo būdu. Todėl virtuali realybė ypač pasiteisino dėl žmonių imlumo naujovėms. Savo ruožtu mes, nebijodami pralošti, prarasti pinigus, nusprendėme diegti inovacijas, tačiau galvoti ne apie jų atsiperkamumą, o siekdami pastarąsias išbandyti. Taip, norėdami šią veiklą struktūruoti, sukūrėme inovatyvių sprendimų programą, kurioje atsirado startuoliško mąstymo principai“, – pasakoja D. Dargis.
Nauda ir verslui, ir valstybės ekonomikai
Paklaustas, kaip atrodo startuoliško mąstymo principų įgyvendinimas, D. Dargis dalinasi praktine patirtimi. Anot pašnekovo, bendrovė įsteigė vidinius startuolius, subūrė komandas, kurios kuria idėjas, jas išbando, pristato. Įmonėje yra mentoriai, samdomi papildomi IT pajėgumai ir jie leidžia eiti į rinką, su partneriais organizuoti hakatonus. Taip pat buriamos bendros vidinės ir išorinės komandos, kurios jau kuria produktus bendrovės poreikiams.
„Tokie startuoliško mąstymo principai tiek viduje, tiek išorėje – veikia. Nors dalis laiko, skiriamo inovacijoms, atimama iš numatyto kasdieniams darbams, visgi efektyvus veiklos planavimas išsprendžia kylančius iššūkius. Be to, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, bendrovės vidiniai startuoliai atneša daug naudos. Taikydami startuoliško mąstymo principus esame labiau pasiruošę rinkos pokyčiams. Pastarieji vyksta labai greitai, o pandemija juos tik paspartino. Verslo skaitmenizacijai besivystant didžiuliu greičiu, startuoliškas mąstymas mums leido adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, klientų poreikių, nebijoti klysti ir būti dar lankstesniems“, – pabrėžia D. Dargis.
S. Adomaitis antrina: ši filosofija, puikiai veikianti privataus verslo sektoriaus aplinkoje, naudos gali turėti ir valstybės ekonomika. Tik, eksperto nuomone, verta nepamiršti: valstybinis aparatas yra nemaža dalimi paremtas biurokratija. Todėl jai nevaržomas bei ne visada valdomas startuoliškas mąstymas neretai atrodo baugus. Tačiau, S. Adomaičio tikinimu, valstybinis sektorius pastarojo neturėtų baimintis, juolab, kai COVID-19 pandemija parodė, kaip tokie principai gali pasiteisinti.
Vadina ateities kryptimi
Užsiminęs apie startuoliško mąstymo naudą valstybės ekonomikai, S. Adomaitis dalinasi Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pavyzdžiu. Ši valstybė, anot eksperto, kovai su pandemija ir pasitelkė startuolių veiklos principus.
„JAE norėjo labai gretai sukurti testavimo, vakcinavimo infrastruktūras. Todėl ėmėsi startuoliškos praktikos. Kūrė atskiras, labai mažas ir kompaktiškas organizacijas, kurioms suteikė solidų finansavimą, davė daug laisvės, leido greitai paruošti specialistus, netgi importuoti talentus iš kitų valstybių. Taip procesai buvo labai paspartinti, o startuoliško mąstymo principai puikiai suveikė valstybinėje aplinkoje“, – gerąja praktika dalinasi S. Adomaitis.
Todėl, jo nuomone, tokia filosofija galėtų būti deramai pritaikoma tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuose. Startuoliško mąstymo principus ekspertas mato kaip didelių korporacijų ir valstybių ateities transformacijos kryptį, nes, anot pašnekovo, startuoliai savo stiprybėmis bei klaidomis pajėgūs daug ko išmokyti.
Apie tai S. Adomaitis, kartu su Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėju, investuotoju ir VU Verslo mokyklos socialiniu partneriu Martynu Kandzeru, „Baltic Sandbox“ verslo plėtros vadovu Andriumi Milinavičiumi bei Estijos verslo angelų tinklo (EstBAN) vykdomąja direktore Anu Oks gegužės 24-ąją kalbės LOGIN konferencijoje. Pranešimo tema: „Startuoliškas mąstymas: kaip juo pasiekti korporatyvinio verslo tikslus?“. Transliacijos pradžia 20.50 val. portale Delfi.
LOGIN konferencija šiais metais vyksta tik nuotoliniu būdų, nemokamai ir net penkias dienas – gegužės 24-28 d. Susipažinti su festivalio tvarkaraščiu galite LOGIN svetainėje https://login.lt/agenda/
