Augant problemoms kosmose daugėja ir klientų

Nieko jau nebestebina, kad kosmose esančios technologijos aptarnauja žemę: vykdo žemės stebėjimus, tiekia telekomunikacijas. Tuo tarpu aeronautikos inžinierius, UAB „Backswan“ įkūrėjas Marius Klimavičius sako, kad atėjo laikas aptarnauti ir klientus kosmose: „Jei planuojame statyti palydovines stotis, viešbučius, organizuoti keliones į Mėnulį ar Marsą, jau dabar turime rūpintis infrastruktūra, kurti ekonomiką pačiame kosmose ir galvoti, kokius poreikius klientai turi ten“.

Startuolio vadovo teigimu, problemų kosmose – apstu. Dėl sparčiai augančio palydovų skaičiaus greitai turėsime situaciją, kai bus sunku sukontroliuoti, kad jie nesusidurtų su kitais palydovais. Kita problema – kosmoso šiukšlės. Europos kosmoso agentūra (EKA) ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) jau atkreipė dėmesį į tai, kad reikia kurti technologijas joms išvalyti. Visgi, naudingiausia ekonomine prasme yra trečioji problema – kosmose esančių klientų aptarnavimas. Tokios veiklos pavyzdžiais gali būti palydovų navigacijos kontrolė, jų būklės apžiūra, papildymas kuru ar techninis palydovų aptarnavimas jiems sugedus.

Visa tai išspręsti galima didinant palydovų autonomijos lygį. Būtent to ir siekia vos šešių žmonių „Blackswan“ komanda, nusitaikiusi į mažųjų palydovų rinką, nes, M. Klimavičiaus teigimu, būtent jie visą rinką naujų technologijų pritaikymo prasme šiuo metu ir veda į priekį.

Įdomus iššūkis inžinieriams ir nauda industrijai

„Palydovai yra aukštai, jų navigaciją kontroliuoti iš žemės ypač sunku – reikia nuolat stebėti, kas vyksta. Kur kas efektyviau būtų, jei jie patys priimtų navigacinius sprendimus. Pasiekti gan aukšto lygio autonomiją reikalingos technologijos jau išvystytos, bet jos iki šiol dar labai mažai komercializuojamos. Dar 2019 metais, kai mūsų kompanija pradėjo veiklą, į tai buvo žiūrima skeptiškai. Bet viskas sparčiai keičiasi ir jau atsiranda susidomėjusių klientų“, – pasakoja M. Klimavičius.

Jo teigimu, palydovuose yra daug naudingos komunikacijos įrangos, kuri, kurui pasibaigus, gali veikti toliau. Deja, kai nebegalima garantuoti, kad palydovas liks savo orbitoje, jis yra tiesiog „nurašomas“ ir nekontroliuojamas gali kelti pavojų kitiems. Perėmus jo valdymą ar papildžius palydovą kuru, galima pratęsti palydovo gyvavimo laiką.

Ekonominei sprendimo naudai iliustruoti aeronautikos inžinierius pateikia pavyzdį: „Tarkime, geostacionaraus telekomunikacijų palydovo (be paleidimo) kaina gali siekti apie 50 mln. JAV dolerių ir daugiau, o jo sugeneruojama vertė per metus – dar apie 50 milijonų. Pasibaigus gyvavimo laikui, jo pratęsimo metams paslauga gali kainuoti sąlyginai mažai – tik apie 13 mln. JAV dolerių. Taigi, telekomunikacijų kompanijai nebereikia kelti naujo palydovo, nes toliau naudojamos jau orbitose esančios sistemos. Tokias problemas inžinieriams labai įdomu spręsti technine prasme, bet svarbiausia – naudinga ekonomiškai“.

Ambicingi projektai produktais virs per kelerius metus

Trečius metus veikianti bendrovė „Blackswan“ aktyviai dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programose ir įgyvendina projektus. Pirmasis iš jų – Europos bendradarbiaujančios valstybės (European Cooperating State – ECS) plano (Plan of European Cooperating State – PECS) projektas „Mission Design Simulator (MDS) for active debris removal (ADR)“ – skirtas simuliacinei algoritmų vystymo terpei sukurti. Tam, kad palydovas savarankiškai galėtų priimti navigacinius sprendimus, t.y. pastebėtų šiukšles, kitus palydovus, nustatytų jų poziciją, judėtų iki kito palydovo ir priartėjus susijungtų, reikalingas visapusiškas testavimas kompiuterinėse simuliacijose.

„Blackswan“ komanda
Foto: Organizacijos nuotr.


„Pastebėjome, kad rinkoje nėra tokio produkto. Norėdami kompiuteriu simuliuoti šiukšlių pagavimo misiją, turime naudoti daug skirtingų programinių įrangų ir paskui bandyti apjungti rezultatus. Mūsų tikslas buvo sujungti viską, ko reikia – tikslų orbitos nustatymą, galimybę generuoti paveikslėlius neuroninių tinklų apmokymui, navigacijos pritaikymą skirtingiems tikslams“, – pasakoja M. Klimavičius. Projektas užbaigtas šių metų pradžioje, bet sprendimas vystomas toliau. Kompanija ketina jį pasiūlyti rinkai kaip atskirą produktą jau šiais metais ir tikisi, kad tai padės toliau finansuoti kitus jos vykdomus projektus.

Įgyvendindama kitą – jau į pabaigą einantį „Inostarto“ projektą „Palydovinės navigacinės sistemos pagrįstos dirbtiniu intelektu vystymas“, startuolio komanda kuria prototipo lygio navigacinę palydovo sistemą, įgalinančią mažuosius palydovus autonomiškai judėti erdvėje. Trečiajame – EUROSTARS projekte „Autonominės navigacinės sistemos pagrįstos vizualių duomenų apdorojimu naudojant dirbtinį intelektą ir skirtos mažiesiems palydovams produkto vystymas“ – palydovų navigacinė sistema kartu su strateginiais partneriais iš Liuksemburgo universiteto vystoma toliau ir ruošiama testavimams kosmose. „Liuksemburgas turi naują autonominių sistemų testavimo laboratoriją, todėl padės testuoti sistemą pagal visus kosmosui taikomus standartus“, – džiaugiasi startuolio vadovas.

Netolimoje ateityje „Blackswan“ su partnerių tinklu nusidriekusiu nuo Silikono slėnio iki Australijos planuoja demonstracinę misiją kosmose, kuri įrodytų kuriamų technologijų efektyvumą ir sukurtų ekonominį sprendimą mažųjų palydovų aptarnavimui žemutinėje Žemės orbitoje.

Nors kompanijai augant atsiranda ir privačių investicijų poreikis, startuolių pasaulyje įprastą praktiką anksti pritraukti kuo daugiau pinigų įmonės vadovas kol kas žiūri atsargiai: „Kuo ilgiau galime išsilaikyti nepriklausomi, tuo mums geriau. Tai leidžia pasitvirtinti verslo modelį, išsiauginti ekspertų komandą, išvystyti ryšius su institucijomis. Po to galėsime eiti pas investuotojus“.

„Blackswan“ yra sėkmingo Lietuvos kosmoso startuolio pavyzdys ir puikus įrodymas, kad Europos ir pasaulio kosmoso pramonės iššūkius sprendžianti idėja, intelektinis potencialas bei drąsa ir ryžtas yra kertiniai komponentai, norint įsitvirtinti kosmoso pramonėje. Nors įmonė dar jauna, veikia tik trečius metus, bet jau sėkmingai dalyvauja MITA administruojamose ir kuruojamose nacionalinėse bei tarptautinėse MTEPI programose – „Inočekiai“, PECS, „Eurostars“, – pabrėžia Eglė Elena Šataitė, Lietuvos kosmoso biuro, veikiančio MITA, koordinatorė.

Partnerių tinklą užmezgė stažuotės EKA metu

Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su ankstesne M. Klimavičiaus darboviete – „Nanoavionika“, kuri padėjo paruošti misijos koncepciją ir daug patarė iš techninės pusės: „Vystysime šią partnerystę toliau, nes savo misijose planuojame naudoti būtent jų palydovus. Tikimės, kad po kelerių metų būsime pirmasis lietuviškas startuolis, nupirkęs palydovą iš pirmosios iki šiol vien savo produkciją eksportuojančios Lietuvos kosmoso technologijų įmonės “.

„Blackswan“, kaip visai nedidelė Lietuvos įmonė, turi ir įspūdingą partnerių tinklą visame pasaulyje. Užmegzti svarbias pažintis padėjo įmonės įkūrėjo stažuotė Europos kosmoso agentūroje, kur jis susipažino su naujomis autonomijos technologijomis. „Kaip JAV studentai svajoja apie NASA, aš, studijuodamas Anglijoje, svajojau apie EKA. Ten patekęs pamačiau, kiek daug yra dar nekomercializuotų didelį potencialą turinčių kosmoso technologijų“, – apie pirmas mintis kurti savo startuolį pasakoja aeronautikos inžinierius.

Lietuvai pataria sekti Liuksemburgo pavyzdžiu

Startuolio vadovas baigė aeronautikos inžinerijos magistro studijas Southamptono universitete Anglijoje, kurioms sako kryptingai ruošęsis nuo 13 metų, kai Lietuvoje šios krypties studijų dar nebuvo: „Tai buvo strategiškai vykdoma iniciatyva studijuoti užsienyje ir vėliau įsidarbinti kosmoso industrijoje“. Visgi, jis pats susidūrė, kad darbdaviai į užsieniečius žiūri gerokai atsargiau, tad gauti darbą nėra taip lengva. „Tie, kam įdomu kosmosas, dabar jau gali studijuoti ir Lietuvoje“, – sako M. Klimavičius ir priduria, kad startuolyje šiuo metu stažuojasi net 7 Lietuvos studentai.

Nenuostabu, kad Marius Klimavičius itin džiaugiasi artėjančia Lietuvos naryste EKA, kuri atvers naujų galimybių moksliniams tyrimams: „Kad ir kaip gerai skambėtų tavo idėja, jos niekas nenupirks, kol neįrodysi, kad ji veikia. Tad kuo daugiau galimybių įrodyti sukurtų technologijų efektyvumą, tuo daugiau šansų komercializuoti technologiją ir ją pateikti komerciniams klientams“.

Paklaustas, kuo Lietuvos valstybė gali padėti Lietuvos kosmoso ekosistemos įmonėms, jis akcentuoja kosmoso technologijų kūrimo kaštus ir atskirų finansavimo programų poreikį bei siūlo sekti Liuksemburgo pavyzdžiu: „Ši maža valstybė daug investuoja į kosmosą, net ir tokias idėjas, kurios dar nepatvirtintos rinkoje, ji žiūri kaip į ilgalaikę investiciją. Aktyviai kuriama technologinė bazė šiai šaliai leis kosmoso bei kitų su kosmosu susijusių technologinių sričių pramonėse netolimoje ateityje turėti labai didelį pranašumą“.

Daugiau apie startuolius ir jų ekosistemą, kosmosą ir kitas panašias temas bus kalbama LOGIN konferencijoje gegužės 24-28 dienomis nemokamai per Delfi ir 15min portalus. Taip pat gegužės 24 dieną nuo 18 val. bus ir speciali turinio sesija „Startups“.

Su LOGIN pranešėjais galite susipažinti www.login.lt ir savo darbo kalendoriuose pasižymėti tuos pranešimus, kurių laukiate labiausiai.