Draudimo bendrovės BTA Lietuvos filialo vykdomosios valdybos nario Vaido Labanausko teigimu, nenuostabu, kad šiandien pagrindinis draudikų visame pasaulyje tikslas yra rasti būdą, kaip ne tik apsaugoti, bet ir sustiprinti savo verslą.

„Tradicinės draudimo bendrovės ima investuoti į modernius technologinius sprendimus ne tik tam, kad spėtų patenkinti kasdien augančius vartotojų lūkesčius, bet ir išsiveržtų į priekį konkurencinėje kovoje. Didžioji dalis klientų vis dar teikia pirmenybę tradicinėms bendrovėms, todėl verslo metodų modernizavimas joms padės ne tik išlaikyti šį pranašumą, bet ir sustiprinti savo startinę poziciją įtakos lenktynėse“, – sako jis.

Galimybė tradicinėms bendrovėms

2019-ieji „insurtech“ įmonėms buvo itin sėkmingi – pinigų srautai, nukreipti į šias įmones, nuolat stabiliai augo. Tačiau šių metų tarptautinės rizikos valdymo, draudimo tarpininkavimo ir konsultavimo bendrovės „Willis Tower Watson“ duomenys rodo, kad investicijos į šią sritį nustojo plaukti – vien per pirmąjį metų ketvirtį minėtos įmonės sulaukė 54 proc. mažiau investicijų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Dėl pandemijos investuotojai nebe taip drąsiai finansuoja naujus projektus.

„Kol „insurtech“ įmonės pasaulyje bando įveikti pandemijos iškeltus iššūkius, tai savotiška galimybė tradicinėms bendrovėms nespausti stabdžio ir prisijaukinti technologines naujoves. Dirbtinis intelektas, nuspėjamoji duomenų analizė ir papildytoji arba virtuali realybė – tai karščiausios technologinės tendencijos draudimo sektoriuje. Visų pirma, draudikai stengiasi skaitmenizuoti procesus ir tada savo paslaugų rinkinį papildyti kokia technologine naujove. Tai padeda tiek išlaikyti dabartinius, tiek pritraukti naujus klientus“, – tikina V. Labanauskas.

Pasak jo, šiuo metu draudikai nuolat kalba, kaip svarbu atsigręžti į savo klientus, palaikyti su jais ryšį net tik tuomet, kai šie kreipiasi dėl žalos atlyginimo ar draudimo sutarties pratęsimo. Tačiau to neįmanoma padaryti pirma neoptimizavus vidinių procesų, o norint to pasiekti, reikia pradėti nuo senųjų sistemų modernizavimo.

„Skaitmenizacija nėra tik naujų technologijų naudojimas ir gyrimasis, kas rinkoje tai padarė pirmasis. Tai ilgas procesas, reikalaujantis vizijos, eksperimentavimo ir nuolatinio darbo“, – pabrėžia draudimo ekspertas.

Mobilusis – rankose dažniau ir ilgiau

Koronaviruso pandemijos metu taip pat išryškėjo vartotojų polinkis mobiliojo telefono griebtis kur kas dažniau tam, kad palaikytų ryšį su kitais ir būtų informuoti. Remiantis programėlių rinkos tyrimų bendrovės „App Annie“ skelbiamais duomenimis, šiandien vidutinis vartotojas kasdien žiūrėdamas į mobiliojo ekraną praleidžia kur kas daugiau laiko nei bet kada anksčiau – pavyzdžiui, Italijoje, ypatingai nukentėjusioje nuo COVID-19, vidutinis per dieną praleistas laikas šių metų balandžio mėn. išaugo 39 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl šios priežasties patrauklesnės klientams tampa tos bendrovės, kurios turi mobiliąsias aplikacijas.

„Viena tokių – draudimo bendrovė „Wiener Städtische“, priklausanti vienai iš draudimo sektoriaus lyderių Austrijoje ir Vidurio bei Rytų Europoje „Vienna Insurance Group“ (VIG). Be pagrindinės programėlės bendrovė savo klientams siūlo dar ir „WetterService Plus“ aplikaciją – jos naudotojai pagal jų nustatytą lokaciją yra perspėjami apie audras, krušą ir kitas oro sąlygas, dėl kurių reikėtų būti budresniems. Programėlė sukurta bendradarbiaujant su Austrijos centriniu meteorologijos ir geodinamikos institutu“, – pavyzdžiu dalijasi V. Labanauskas.

Daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui

Technologijų naujienų portalas „IMC Grupo“ skelbia, kad nuo pandemijos pradžios Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienoje labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių šalių, kibernetinių nusikaltimų išaugo 300 proc. V. Labanausko teigimu, kibernetinis saugumas draudikų visame pasaulyje taip pat vis dažniau linksniuojamas.

„Kibernetinius išpuolius draudikai vertina kaip realią grėsmę. Rizikinga yra taip nemanyti, nes įprastai draudimo bendrovės saugo didžiulį kiekį neskelbtinų duomenų apie savo klientus. Todėl šiandien yra ypatingai svarbu skirti dėmesį duomenų saugumui, ypač atnaujinant savo sistemas ar pereinant prie debesijos paslaugų“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, kibernetinis saugumas taip pat yra ir pagrindinė krizių valdymo dalis, nes tokios krizės, kaip pandemija, metu verslas tampa labiau pažeidžiamas, mat prie pagrindinių sistemų kur kas dažniau jungiamasi nuotoliniu būdu, o bendrovių darbuotojai ir vadovybė taip pat gali būti labiau paveikiami įvairių socialinės inžinerijos metodų.

„Popandeminiame pasaulyje draudimo bendrovės privalo ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo kibernetinę apsaugą. Siekiant tai padaryti galima atlikti netikros kibernetinės atakos bandymą, kad išryškėtų visos sistemos spragos. Taip pat svarbu pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kurios būtų pajėgios identifikuoti grėsmę dar prieš nutinkant išpuoliui. Ne mažiau aktualu sustiprinti nuotolinės prieigos valdymo politiką ir procedūras, kad darbas namuose būtų saugus. Galiausiai svarbu įsitikinti, kad visi įrenginiai ir programinė įranga yra atnaujinti bei veikia be trikdžių“, – vardija V. Labanauskas.