Guoda Azguridienė – ekonomistė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja, rugsėjo 24-25 dienomis vyksiančios konferencijos LOGIN pranešėja. Šįkart specialistės klausiame, kiek kainuoja sveika mityba ir ar lietuviai linkę investuoti į sveiką maistą.

Nesveiką maistą žmonės renkasi ne dėl jo pigumo

G. Azguridienė sako, jog teiginys apie sveiko maisto brangumą yra mitas. Štai jos trumpas ir aiškus argumentas: „Nesveikas maistas dažniausiai yra pasirenkamas dėl įpročių, ne dėl kainos.“

Moteris pastebi ne tik lietuvių įpročius, bet ir madas. „Investuojančių į sveiką maistą yra daugiau jau vien todėl, kad dabar tai madinga, tačiau visuomet bus ne mažesnė dalis žmonių, besirenkančių tai, kas pigu. Ir visai ne dėl to, kad neturi pinigų, – paprasčiausiai tų žmonių prioritetai kiti“, – sako specialistė.

Greitas maistas
Foto: Shutterstock

O kiek kainuoja sveika mityba Lietuvoje? „Lietuvoje vasarą ir rudenį tikrai galima maitintis sveikai ir nebrangiai, ypač jei racione dominuoja augalinis maistas“, – paaiškina G. Azguridienė. Ji prideda, kad sveika mityba gali atsieiti brangiau žiemą ir pavasarį.

Anot ekonomistės, gerokai brangesni yra sveiki užkandžiai vaikams – mat jiems sunku „permušti“ pigiųjų žinomumą.

Išleisti mažiau gali tie, kurie planuoja

Prekybos centre pirkėjams neretai tenka susigrumti su užliejančiu impulsyvumu: tik užsimano ir jau perka. G. Azguridienė mano, kad planuojantieji tai, ką pirks, sumokės gerokai mažiau nei tie, kurie perka impulsyviai.

„Išlaidos sveikam maistui stipriai priklauso nuo to, ką valgote. Brangiau gali atsieiti tiems, kurie turi rimtų mitybos apribojimų dėl dietos, bet daugiausia sumokės tie, kurie negali arba nenori skirti laiko maistui“, – teigia ekonomistė.

Maisto planavimas
Foto: Shutterstock

Anot pašnekovės, Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, išmeta daug maisto. Lietuvoje tai dar yra ir kultūrinis palikimas, lemiantis tautiečių manymą, kad namuose ir šventėse maisto turi būti daug.

„Tačiau kiek teks išmesti, skaičiuoja tikrai ne visi. Bent apytikslis planavimas, ką gaminsime ir valgysime, padeda gerokai sutaupyti maisto ir pinigų, taip pat pasirinkti sveikesnį maistą – mat planuodami mes galvojame, o pirkdami renkamės tai, ką mėgstame“, – štai tokiomis įžvalgomis dalijasi G. Azguridienė.

Ar tiesa, kad kaina leidžia spręsti apie produkto kokybę? „Tai sudėtinga tema, reikia nagrinėti paprodukčiui“, – patikina ekonomistė. Ji paaiškina, kad dažniausiai žmonės klysta lygindami nesulyginamus dalykus, pavyzdžiui, rafinuoto ir šaltai spausto aliejaus kainas.

Alyvuogių aliejus
Foto: Shutterstock

„Jei lyginame toje pačioje kategorijoje esančius produktus, geriausias vargiai bus pigiausias, tačiau nebūtinai brangiausias“, – sako specialistė.

„Natūralus maistas brangs, o sintetinis – pigs“

Paklausta, ką mano apie sveiko maisto kainas ateityje, o tiksliau – ar jis pigs, pašnekovė užtikrintai sako: „To tikrai nebus.“

Anot jos, toks procesas prieštarautų pasaulio dėsniams, kurie yra elementarūs, bet vis pamirštami: visos materialios gėrybės yra ribotos, o žmogaus norai – kintantys ir begaliniai, todėl stoka yra neišvengiamas reiškinys.

Obuoliai
Foto: Shutterstock

„Maistui nepigti yra ir daugiau priežasčių – dėl klimato kaitos mažėjantis ūkininkavimui tinkamas plotas, užterštumas, dirvožemio erozija. Manau, kad natūralus ir sveikas maistas brangs, o sintetinis pigs“, – apie sveiką maistą ateityje kalba G. Azguridienė.

O kaip Lietuvoje keičiasi sveiko maisto industrija? „Maisto gamintojai ima atsižvelgti į vartotojų poreikius: jei žmonės nori maisto be sintetinių dažiklių ar kvapiklių, įmonės jį gamina. Tai ypač akivaizdu su cukraus kiekiu: per pastaruosius metus jo sumažėjo daugelyje produktų, nes žmonės įprato jo valgyti mažiau“, – paaiškina ekonomistė.

Moteris atkreipia dėmesį į tai, kad asortimentą labiausiai veikia vartotojų pasirinkimas.

„Ne reguliavimai ir ne baudos nulemia, ką gamintojai gamina, o pirkėjų pasirinkimas. Jei žmonės sieks pigesnio maisto, jis toks ir bus, o jei to sieks daugiau žmonių – bus ir pigesnis“, – tokiomis įžvalgomis dalijasi G. Azguridienė.

LOGIN vyks rugsėjo 24–25 dienomis „Litexpo“ konferencijų centre. Festivalyje dalyvaus 120 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Bilietus įsigyti galite www.login.lt/pass. Programą rasite www.login.lt/agenda. Su visais pranešėjais galite susipažinti www.login.lt/speakers.