Apie robotizaciją lydinčius mitus ir faktus kalba vienas iš „LOGIN Progress makers“ renginio pranešėjų – „F&P Robotics“ dirbtinio intelekto skyriaus vadovas Justinas Mišeikis.
Ne tik neatims, bet ir sukurs naujų darbo vietų
J. Mišeikis atviras – jam dažnai tenka atsakyti į komentarus ir klausimus, susijusius su robotais. Pavyzdžiui: ar robotai perims darbus, o gal – sukels naują nedarbo bangą. Pasak jo, kai kurios sritys išties turės atsisakyti žmogaus darbo. Tuo tarpu kitose veiklose kaip tik reikės daugiau žmogiškųjų išteklių.
Nemažai įmonių siekia optimizuoti savo veiklą tam, kad būtų sumažinti kaštai ir pagerėtų produkto kokybė. Štai, pavyzdžiui, kai kurie automobilių gamybos procesai jau daugelį metų automatizuoti, o tai leidžia sukurti patikimą, sudėtingą produktą už prieinamą kainą.
Justino Mišeikio teigimu, automatizavimo procesai skverbiasi ir į kitas sritis, kuriose dominuoja monotoniškos užduotys.
„Technologijos sukuria ir naujų darbo vietų, nes įrangą reikia prižiūrėti, pritaikyti naujiems sprendimams bei nuolat tobulinti. Aš manau, kad žmonės turės daugiau galimybių persikvalifikuoti iš visiškai mechaninio, monotoniško darbo į sritis, kurios bus įdomesnės, o jie patys turės daugiau galimybių pasireikšti. Be to, labai daug robotikos įmonių kuria produktus sritims, kuriose jau dabar yra nemažas darbuotojų trūkumas“, – pastebi jis.
Robotai pasaulio neperims
Paklaustas, kada ateis diena, kai kasdieninėje veikloje, darbuose ir gatvėse matysime tiek robotų, kiek sutinkame žmonių, jis atskleidžia įdomų faktą – robotų jau dabar apstu kiekviename mūsų žingsnyje.
Tai – liftai, šviesoforai, kurie persijungia, priklausomai nuo eismo intensyvumo, greičio kameros, robotiniai siurbliai, žoliapjovės, langų valymo robotukai, dronai, nemažai naujų automobilių, kurie laikosi juostų bei atstumo nuo kitų automobilių, atpažįsta kelio ženklus ir pan.
„Jau dabar esame apsupti įvairios technikos, kuri gerai atlieka konkrečias užduotis ir palengvina mūsų gyvenimą. Jeigu tokią įrangą kategorizuosime kaip robotus – toks pokytis bus labai greitai. Jeigu robotai yra įsivaizduojami kaip humanoidai vaikščiojantys po namus, gatves ir panašiai – turbūt to teks laukti gana ilgai. Tiesą sakant, abejoju, ar tai apskritai įvyks“, – svarsto jis.
Pasak specialisto, dirbtinio intelekto (DI) baimės atsiradimui įtakos turėjo filmai. Tačiau robotai, kuriuose nėra DI, yra ganėtinai kvaili judantys mechaniniai aparatai. Tad tokie mechanizmai visiškai neturėtų kelti jokios baimės.
Tiesa, DI vystosi labai sparčiai – vis tik, J. Mišeikis atkreipia dėmesį, jog DI gali labai gerai spręsti tam tikras konkrečias problemas tik tada, kai dirbama su labai lengvai prieinama informacija. Tuo tarpu, jis gali visiškai nesugebėti išspręsti kitų – elementarių – užduočių.
„Turbūt joks žmogus nesugebėtų rasti ir pateikti informacijos taip efektyviai ir patogiai, kaip tai padaro „Google“. Tačiau dabar dar vis vyksta didelės varžybos kieno sistema, kad ir naudojant galingiausius super-kompiuterius, sugebės teisingai atpažinti katinus bei šunis nuotraukose – ką laisvai gali padaryti 3–4 metų vaikas. Ir čia net nekalbame apie atpažinimą tikrame pasaulyje, kur, galbūt, pamatome tik katino šešėlį, kai jis prabėga, ir puikiai žinome, koks tai buvo gyvūnas.
Sakyčiau, kad DI dar toli iki pilno supratimo, kokį turime mes, kai gauname ne tik vaizdinę informaciją, bet ir garsą, kvapą, suprantame kontekstą bei greitai prisitaikome prie pokyčių“, – įžvalgomis dalijasi robotikos srities specialistas.
Jo teigimu, Europos Sąjunga (ES) šiuo metu atidžiai analizuoja DI sritį ir ieško būdų, kaip garantuoti pritaikomų DI metodų saugumą.
„Netolimoje ateityje atsiras ES nuostatai, kuriuos produktai, turintys DI elementų, privalės atitikti, ypač „high-risk“ (liet. didelės rizikos) srityse kaip medicina ar autonominiai automobiliai – ten algoritmų padarytos klaidos gali turėti labai skaudžias pasekmes ar net kainuoti gyvybę“, – tikina jis.
Robotai medicinoje
Vis dažniau tenka girdėti, kad robotai labai pravers medicinos sektoriuje. Nors tai – rizikingi, tačiau besąlygiškai reikalingi sprendimai. Tuo tiki ir J. Mišeikis, mat pats dirba su robotu, padedančiu medicinos darbuotojams kasdieninėse užduotyse.
Šis robotas bendrauja su pacientais ir darbuotojais, o ateityje atliks numatytą rutiną – naktį tikrins pacientų būklę. Dėl COVID-19 pandemijos, šiam robotui buvo priskirta ir kita labai svarbi užduotis – dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas.
„Mūsų robotas Lio jau dabar dirba ligoninėse ir senelių namuose Šveicarijoje bei Vokietijoje. Ten savarankiškai atlieka tokias užduotis kaip pašto ir kraujo mėginių transportavimas ligoninės patalpose. Taip pat koridoriuose lydi lankytojus, pacientus, atpažįsta ir aktyviai bendrauja su žmonėmis, suteikia reikalingą informaciją, gali nuvežti bei paduoti gėrimus“, – džiaugiasi J. Mišeikis.
Kaip ir dauguma technologijų, bandoma kurti tokius robotus, kurie pagelbėtų medikams bei optimizuotų jų darbą. Tokių robotų jau yra ir Lietuvoje.
„Teko girdėti, kad Klaipėdos Universtetinė Ligoninė prieš keletą metų įsigijo „Senhance“ robotą ir jį sėkmingai naudoja operacijoms, ypač urologijos srityse. Šis robotas, kaip ir labiau žinomas „DaVinci“ robotas, vis tiek yra valdomas chirurgo, kuris mato vaizdą, jaučia lietimą ir pasipriešinimą. Tačiau jis visus veiksmus gali atlikti gerokai tiksliau nei tiesiogiai savo rankomis, patogiai sėdėti kėdėje, susikaupti ties užduotimis, užuot kelias valandas stovėti pasilenkus prie paciento.
Taip pat šis robotas suteikia galimybę atlikti operaciją ir nuotoliniu būdu, tarkime, jei toje ligoninėje tuo metu nėra patyrusio chirurgo“, – pasakoja „F&P Robotics“ dirbtinio intelekto skyriaus vadovas.
Justinas Mišeikis pastebi, kad DI medicinoje neapsiriboja operacijomis. Lietuvoje yra dvi sparčiai augančios kompanijos, siūlančios duomenų analizės ir diagnozės rekomendacijų sprendimus, paremtus naujausiais vaizdo atpažinimo bei DI sprendimais: „Oxipit“ ir „Ligence“.
„Jie nebando apeiti gydytojo ar jo nuomonės, o siūlo radiologijos bei echografijos automatinę analizę, patogiai pateikia rezultatus gydytojui kartu su paaiškinimu, kodėl ir kaip jų sistemos priėjo prie tokių sprendimų. Robotika taip pat sparčiai pritaikoma reabilitacijos srityje. Ji optimizuoja reabilitacijos procesą, padaro jį žymiai interaktyvesnį bei įdomesnį pacientams, taip palaikydama motyvaciją teisingai atlikti pratimus“, – sako pašnekovas.
Plačiau apie robotizacijos procesus LOGIN 2020 konferencijoje kalbės ne tik J. Mišeikis, bet ir kalbos analizės sprendimų bendrovės „TokenMill“ vadovas Žygimantas Medelis bei robotų sistemas gaminančio startuolio „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus ir kiti pranešėjai.
