Pokyčiai, tampantys kasdienybės norma

Šaliai patekus į pandeminį režimą, įmonėms teko galvoti, kaip toliau sklandžiai ir saugiai teikti būtinas paslaugas, o vartotojams – kaip prisitaikyti. Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pasakoja, kad krizės akivaizdoje išsigrynino 3 esminiai pokyčiai ir visi vienareikšmiškai susiję su paslaugų skaitmenizacija. Visų pirma, į banko skyrių buvo priimami tik tie klientai, kurie iš anksto užsiregistruodavo. Prieš karantiną ši paslauga taip pat buvo teikiama, tačiau nedaugelis ja pasinaudodavo, klientus reikėdavo papildomai raginti. Karantinas pakeitė įpročius kardinaliai – dabar norint papulti į banką – privaloma registruotis. Kaip ir visos naujovės, ši taip pat galėjo sukelti nepatogumų, nežinantiems, kaip elgtis su technologijomis, tačiau ilgainiui išryškėjo ir privalumai: registracija tapo įrankiu taupyti klientų laiką, be to, pats žmogus gali spręsti, kada ir kur jam yra patogiausia atvykti. Ir tai veda prie kito labai svarbaus pokyčio – nuotolinių konsultacijų. Pasirodo, kad būtų išspręstas vienas ar kitas aktualus klausimas, nebūtina važiuoti į banko padalinį, dalis klausimų lengvai išsprendžiami skambučio ar nuotolinės konsultacijos metu, kas taip pat žmonėms ir banko darbuotojams yra daug patogiau ir sutaupo laiko. Na ir žinoma, pokytis, kurį pajuto visi iki vieno – atsiskaitymas debetinėmis, kreditinėmis kortelėmis arba naudojant mobilią programėlę, kadangi prasidėjus karantinui, daugelis pradėjo vengti tiesioginio kontakto su grynaisiais pinigais.

„Delfi“ komercijos vadovas akcentuoja, kad pokyčiai ne tik privalėjo vykti, bet turėjo vykti labai greitai. Karantino metu svarbiausiu kriterijumi tapo greitis, o kokybė pasislinko į antrąjį planą. „Mes turėjome galimybę stebėti neįprastai sparčią Lietuvos gyventojų, rinkos dalyvių, verslų skaitmenizaciją. Aš galvojau, kad tokią skaitmenizaciją pasieksime tik per kokius 3 metus, o dabar mes sugebėjome tiek pažengti per 2-3 mėnesius, ir tai padarėme visapusiškai: tiek e-komercijos prasme, tiek e-pinigų naudojimo prasme. Akivaizdu, verslams reikėjo reaguoti į tokią situaciją, kadangi didžioji dalis fizinių pardavimo vietų buvo uždarytos, todėl jie ėmėsi ypač sparčios skaitmenizacijos, vystė įvairias inovacijas, atidarinėjo elektronines parduotuves ir kitus dalykus darė“,- pasakoja Jonas Gilys.

Svarbiausias resursas – laikas

Tikėtis, kad gyvensime taip, kaip gyvenome iki pandemijos, karantino – naivu. Šis nelengvas laikotarpis leido pamatyti, kaip patogiai galime gyventi neišeidami iš namų. J. Gilys teigia, kad inovacijos ir turi judėti ta linkme: leisti taupyti laiką ir pinigus, ir padėti juos uždirbti.

„Turiu iliustruojantį pavyzdį. Kai mes pradėjome dirbti skyriuose ir aptarnauti tik užsiregistravusius klientus, pradžioje dar gaudavome klausimų: „tai čia jūs toliau taip ir dirbsite?“. Kai po tam tikro laiko atlikome apklausą, net 90 proc. apklaustųjų pasakė, kad taip ir nori būti aptarnauti, nes klientams taip daug geriau planuoti savo laiką. Jie žino, kad nereikės stovėti eilėje, žino, kiek laiko sugaiš tam tikrai konsultacijai. Tai yra didelis laiko taupymas. Tas registravimas veikia taip pat, kaip pas odontologą arba šeimos gydytoją, be to, apsaugomi tiek klientai, tiek darbuotojai, nes nereikia laukti bendroje eilėje, nes virusas gi niekur neišnyko. Mes patys elgiamės daug atsakingiau ir daug atsakingiau išnaudojame patį brangiausią resursą – laiką“, - pasakoja „SEB“ banko atstovė.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė


„Įvyko nemokamas apmokymas“

Sparti skaitmenizacija įnešė į kasdienybę daug komforto, tačiau nevertėtų pamiršti, jog buvo ir tokių žmonių, kuriems technologijos – svetima sąvoka. Juokaudamas „Delfi“ komercijos vadovas sako, kad „įvyko nemokamas apmokymas“, kai visi, net nemokantys naudotis technologijomis, iš būtinybės gyventi ir gauti paslaugas, privalėjo įsijungti kompiuterį – ir čia prasidėjo atradimai.

„Kalbėdami apie e. paslaugas, dažniausiai įsivaizduojame tik kažkokių produktų pirkimą, bet tai yra ir didelė dalis svarbių paslaugos: e. dienynai, telekonferencinis bendravimas ir daug kitų. Pabandė žmonės naudoti telekonferencijų įrankius, pabandė registruotis konsultacijai pas gydytoją nuotoliniu būdu, greičiausiai artimiausiu metu elektroninėje parduotuvėje įsigis kokią nors prekę. Be to, tie, kurie įsigijo prekes pirmą kartą, sužinojo, kas yra paštomatas – manau, tai turėjo būti didžiausias atradimas nemažai daliai e. komercijos vartotojų“,- sako J. Gilys.

Dažnai viešojoje erdvėje galime išgirsti, kad ypač daug sunkumų kilo vyresniems žmonėms. Vis dėlto, stigmatizuoti, jog tik jauni sugebėjo greitai prisitaikyti, o vyresniems buvo sunku – nevertėtų. „SEB“ banko atstovė pabrėžia, tikrai ne nuo amžiaus viskas priklauso, nes tikrai yra ir senjorų, kurie už komunalines paslaugas be problemų moka internetu. Todėl kiekvienai paslaugai yra ne viena tikslinė vartotojų grupė.

Plačiau apie įvykusius ir vis dar vykstančius pokyčius mūsų skaitmenizuotoje kasdienybėje žiūrėkite Delfi TV laidoje „LOGIN 2020“ – ČIA.

LOGIN renginiuose rugsėjo 24-25 d. bus aptariamos įvairiausios svarbios šiandien ir rytoj temos. Pranešėjų sąrašas nuolat pildomas https://login.lt/speakers/