Rudenį vyksiančioje „Login 2020“ konferencijoje dalyvausiantis Albanijos sostinės Tiranos mero Erion Veliaj jaunatviškumas atsispindi ne tik optimistiniuose tiksluose ir idėjose, bet ir darbuose. Beveik 900 tūkst. gyventojų turinčios sostinės meras interviu Delfi dalijasi savo pastebėjimais, kaip miestą išlaisvinti iš taršos gniaužtų ir paversti svajonių miestu kiekvienam albanui.
– Miestai be motorinių transporto priemonių. Kaip manote, ar tai įmanoma?
– Žmonės Žemėje vaikšto jau tūkstančius metų. Tuo metu automobiliai mūsų gyvenimuose atsirado tik dvidešimto amžiaus pradžioje. Jų populiarumas yra susijęs su besikeičiančiu žmonių mobilumu ir miestų plėtra.
Problema yra ta, kad automobiliai užima didelę dalį viešosios erdvės ir didžioji dalis jų varomi iškastiniu kuru, kenkiančiu gyvenimo kokybei ir aplinkai.
Netikiu, kad įmanoma miestuose nebeturėti automobilių, tačiau, manau, kad galima turėti miestus, mažiau priklausomus nuo automobilių.
Tirana – vienas iš miestų, kuris pasiryžo to siekti. Atkakliai dirbame prie to, kad sumažintume automobilių dominavimą mieste investuodami į viešąją infrastruktūrą, siūlančią efektyvias ir švaresnes alternatyvas judėti mieste. Šiuo metu Tiranoje vyksta judumo sistemos perkūrimas: efektyvinamas viešasis transportas, iniciatyvos elektromobiliams, plečiamas dviračių takų tinklas, platinami šaligatviai pėstiesiems.
– Kalbant apie viešąjį transportą, kaip planuojate jį keisti aplinkai draugiškesnio transporto link?
– Nuo tada, kai atsiradau savivaldybėje 2015 m., su komanda įsitraukėme į naujo plano inovatyviai ir aplinkai draugiškai Tiranai kurti. Sukūrėme žaliojo miesto veiksmo planą. Jis ir tapo svarbiausiu dokumentu Tiranos tvaraus judumo modeliui.
Pirmosios kadencijos metu dirbome daug lygių, kad spręstume judumo problemas mieste. Savivaldybė sukūrė 35 km dviračių takų tinklą, leidžiantį jais judėti saugiau. Taip pat platinome jau esančius šaligatvius, kad paskatintumėme judėjimą pėsčiomis. Kartu gerinome ir viešojo transporto paslaugas, kad juo naudotis būtų patogiau ir greičiau: skyrėme juostas autobusams, plėtėme autobusų stotelių skaičių, papildomai į gatves išvažiavo viešasis transportas, kur maršrutai populiariausi. Kitas veiksmingas įsikišimas – pagerinti patogumą ir geografinį prieinamumą, kad viešasis transportas būtų pasiekiamas kilometro atstumu, o tai sumažino poreikį naudotis automobiliu judėti mieste. Dar viena iniciatyva mieste – nemokamo parkavimo viešose vietose atsisakymas. Tai taip pat sumažino gyventojų motyvaciją judėti privačiais automobiliais.
Kartu su architektu Stefano Boeri mūsų administracija sukūrė planą „Tirana 2030“, kuris dėmesį skiria natūraliems monumentams ir aplinkai draugiškai infrastruktūrai. Vienas iš prestižiškiausių šio plano projektų – Orbitinis miškas, kurį norima sukurti pasodinus 2 mln., medžių, kurie pavers Tiraną parkų, miškų ir žemių žiedu.
– Šiuo metu Vilnius daug dėmesio skiria problemai, kylančiai dėl į darbą ir iš darbo su automobiliais važiuojančio eismo. Ar Tiranoje taip pat susiduriate su šia problema ir kaip kovojate?
– Komunistinio režimo metu automobilius galėjo turėti tik partijos elitas ir išrinktieji. Po sistemos griūties Tirana patyrė gana chaotišką pasikeitimo procesą, kai greitas ekonomikos augimas vedė prie statybų bumo ir gyventojų skaičiaus augimo. Automobiliai tapo kasdienybe ir per trisdešimt metų mieste automobilių skaičius išaugo iki 170 tūkst.
Tam, kad miestas taptų vieta, kuriame judama darniai, reikalinga politinė valia, skatinanti pokytį. Kita vertus, žmonėms pokytį sunku priimti, jie vis dar sentimentalūs ir čia reikalingas mentaliteto pasikeitimas. Visgi, tai nėra neįmanoma misija. To pasiekti galima aktyviu visuomenės įsitraukimu, kokybišku švietimu ir jaunosios kartos emancipacija.
Mes šią problemą sprendžiame įsikišdami į infrastruktūrą, demotyvuodami gyventojus naudoti automobilius ir siūlydami daugiau tvarių alternatyvų judėti Tiranoje. Viešojo transporto infrastruktūros gerinimas ir mokamas parkavimas – vieni iš įrankių pavyzdžių.
Investuodami į tvarų judumą, pavyzdžiui, dviračių infrastruktūrą, parodėme žmonėms, kad vykdami automobiliais į darbą jie turi keltis daug anksčiau, kad laiku nuvytų į darbą, tuo metu dviračiu jie biurus gali pasiekti greičiau, mindami dviračiams skirtomis juostomis. Be to, savivaldybė įrengė dviračių stovus prie visų viešųjų institucijų biurų, kad dar labiau skatintų judėjimą dviračiais. O geriausia tai, kad privatus verslas seka mūsų pavyzdžiu.
– Tirana yra nusprendusi pasiekti, kad visi taksi automobiliai mieste būtų elektromobiliai. Kaip tai priėmė privačios taksi bendrovės? Kaip jas skatinote tai daryti?
– Prieš porą metų įvedėme fiskalines paskatas ir administracines lengvatas elektromobiliams. Per pirmus metus jau turėjome 170 elektromobilių. Pernai skaičius išaugo iki 650. Šiuo metu Tiranoje jau turime 871 elektromobilį ir daugiausia juo naudojasi verslas.
Tiranos savivaldybė buvo pradininkė ir keisdama savo automobilių parką į elektromobilius. O jau minėtomis lengvatomis paskatinome tai daryti ir privatų verslą, kuris puikiai įsitraukė.
Sėkmę pasiekėme turėdami teisingą palaikymą ir bendradarbiaudami su privačiomis bendrovėmis. Elektromobilius naudojančios įmonės Tiranoje yra iš skirtingų sektorių, tarp jų ir taksi įmonės.
Kalbant bendrai, Albanijoje naudoti elektromobilį pigiau nei dyzeliu ar benzinu varomą automobilį. Be to, ir elektromobilių išlaikymas pigesnis, jie gali nemokamai parkuotis miesto centre, kartu ir nemokamai pasikrauti elektromobilį.
Albanijos valdžia atleido elektromobilius nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o komerciniam naudojimui skirtiems automobiliams PVM sumažino iki 6 proc. Kartu Tirana siūlo pagreitintą registraciją, lengvą numerių išdavimo (per parą) procesą taksi bendrovių elektromobiliams. Visos šios iniciatyvos leido pasiekti, kad šiuo metu pusė visų taksi automobilių mieste yra elektromobiliai. Esu optimistas ir tikiu, kad pasieksime 100 proc.
– Kalbant apie darnų judumą, kuris jums miestas atrodo Tiranos siekiamybė?
– Miestai susiduria su kompleksiniais iššūkiais transporto sistemoje, todėl nėra lengva parodyti tobulą sprendimą. Tarptautiniuose seminaruose, konferencijose apie draugišką aplinką, tvarų judumą kalbamės su skirtingų miestų merais ir dalijamės savo patirtimi įgyvendinant projektus. Tokiu būdu galima atsirinkti, kas tinka konkrečiam miestui.
– Nors Tirana turi šiek tiek daugiau gyventojų nei Vilnius, vis dėlto tai pakankamai nedidelis miestas, palyginus su kitomis sostinėmis megapoliais. Vilniuje jau ilgus metus vis išlenda diskusijos dėl poreikio turėti metro. Kokia jūsų nuomonė apie metro pakankamai mažuose miestuose?
– Žmonės visuomet metro asocijuoja su didžiuliais metropoliais ir jį mato kaip urbanistinės plėtros karūną. Nenuostabu, kad idėja gyventojams skamba patraukliai, ypač kai šia idėja pasinaudoja politinės partijos, norinčios laimėti rinkimus. Tiems, kurie jau buvo prisidėję prie savivaldybių valdymo, akivaizdu, kad norint imtis tokio projekto, reikalingalinga išsami išlaidų ir naudos analizė.
Mes esame tokią analizę atlikę ir ji parodė, kad metro Tiranai nebūtų efektyvus sprendimas dėl per mažo gyventojų skaičiaus. Todėl savo dėmesį nukreipėme į kitos alternatyvios transporto infrastruktūros plėtrą: pagrindinėse didžiosiose gatvėse skirti atskiras linijas autobusams, didinti viešojo transporto stotelių skaičių.
– Minėjote, kad tam, jog gyventojai naudotųsi gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, reikalingas ir mentaliteto pasikeitimas. Kokios, jūsų nuomone, priemonės yra efektyviausios keičiant gyventojų judumo įpročius?
– Tikriausiai, svarbiausia pamoka, kurią išmokome, yra ta, kad mums reikia partnerių – vietinių ir tarptautinių organizacijų, kurios kalbėtų apie darnų judumą ir, žinoma, bendruomenės palaikymo. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei turi reikiamą palaikymą ir sukuri reikalingą infrastruktūrą, žmonės prisijungs.
Jaunimas yra didžiausi palaikytojai šiuo klausimu. Jauni žmonės tapo geriausi mūsų idėjų sekėjai siekiant darnaus judumo Tiranoje. Dviračiais keliaudami į mokyklą ar universitetą, jie aplenkia automobilių spūstis ir tampa geriausia reklama.
Pandemija irgi padarė savo darbą. Per kelis mėnesius gyventojų požiūryje į taršą ir švaresnį judumą pamatėme tiek pokyčio, kiek pasiekėme per penkerius metus. Žmonės suprato, kad oras mieste tapo švaresnis, o pats miestas – tylesnis. Dabar gyventojai supranta, kad mieste be didžiulių industrinių gamyklų svarbiausiu taršos šaltiniu tampa privatūs automobiliai.
Pandemijos metu reagavome greitai, išsikėlėme naujus tikslus: pridėjome dviračių juostų ir 35 km dviračių takų tinklą padidinome iki 45 km.
– Kai kurios Europos sostinės jau yra uždraudusios taršių automobilių eismą miesto centruose. Apie tai kalbama jau ir Lietuvoje. Ar tą padaryti planuoja ir Tirana?
– Manau, kad tai puiki idėja Tiranai, kuri jau turi tam tikros patirties Skanderbego aikštę pavertusi tik pėstiesiems skirta zona. Kažkada tai buvo 40 tūkst. kv. m žiedas sostinės centre, skirtas automobiliams. Dabar tai yra didžiausia žaidimo aikštelė mieste, kur vaikai ir jaunimas gali praleisti dieną be automobilių dūmų.
Taip pat turime dienų be automobilių akcijas. Iš pradžių projektas prasidėjo tik tam tikrose teritorijose miesto centre sekmadieniais. Pažiūrėjome, kaip į sprendimą reagavo gyventojai. Mūsų nuostabai toks sprendimas buvo priimtas teigiamai.
Per pandemiją gyventojai dar kartą suprato, kad kojos ir dviračiai gali būti geras sprendimas, o judėti mieste galima ir be automobilių. Kartu su centrine valdžia nusprendėme sekmadienius paskelbti dienomis be automobilių Tiranos centrinėje dalyje tam tikromis valandomis nuo šių metų rudens iki kitų metų pavasario. Tai bus dar vienas testas mūsų gyventojams. Jei sprendimas bus gerai priimtas, galbūt sprendimą paliksime galioti nuolat.
Savo patirtimi Tiranos meras dalinsis „LOGIN Game Changers“ renginyje rugsėjo 24–25 dienomis. Organizatoriai jau skelbė, kad renginyje taip pat kalbės viena pagrindinių „Geltonųjų liemenių“ (pranc. Mouvement des gilets jaunes) judėjimo Prancūzijoje figūrų Juanas Branco, savaeigių transporto priemonių „Waymo“ inžinierius Romanas Zontovičius ir daug kitų įdomių pranešėjų.
Organizatoriai primena, kad šiemet dėl pandeminės situacijos LOGIN keičia savo veidą – inovacijų ir technologijų gerbėjus rugsėjo 24–25 dienomis pasitiks ne vienas, o keturi renginiai. Festivalio organizatoriai, norėdami užtikrinti dalyvių, partnerių ir pranešėjų saugumą, šių metų inovacijų ir technologijų festivalį verčia 4 atskirais renginiais: LOGIN Progress Makers, LOGIN Curious Minds, LOGIN Future Leaders ir LOGIN Game Changers. Visi šie renginiai tuo pačiu metu vyks numatytomis dienomis, parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
