Tai – vieni iš daugelio klausimų, kylančių mokslininkams neriant gilyn į žmogaus smegenų ir kompiuterio sąsajoje slypinti potencialą.

Apie smegenų ir kompiuterio sąsajos keliamus iššūkius, grėsmes ir galimybes specialioje technologijų ir inovacijų festivalio „LOGIN 2020“ laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Smegenų ir kompiuterio sąsaja kol kas naudojama tik medicinoje

Nepaisant Elono Musko viešų pasisakymų, jog jo įkurtos technologijų įmonės „Neuralink“ vystomi smegenų implantai gali praplėsti įprasto žmogaus kognityvinius gebėjimus, kol kas tokie smegenų ir kompiuterio sąsajų panaudojimai sutinkami tik medicinoje.

Pasak dr. U. Neniškytės, viena iš priežasčių yra ta, jog bet kokia intervencija į žmogaus kūną turi ir šalutinių poveikių, todėl implantai chirurgiškai diegiami tik tuo atveju, jeigu gaunama nauda nusveria galimą riziką dėl ateities patologijų. „Pažeidžiant smegenis per implantavimo procesą, jose yra sukeliamas uždegimas. Uždegimas yra visų neurodegeneracinių procesų dalis. Pavyzdžiui, Alzheimerio ir Parkinsono ligų metu stebimas smegenų uždegimas“, - teigė dr. U. Neniškytė.

Foto: Shutterstock


Pasak jos, dėl traumų, cheminių medžiagų vartojimo ar operacijos sukeltas smegenų uždegimas, prisideda prie ilgalaikio smegenų nykimo, kurio aktyvesnė fazė gali prasidėti ir praėjus dešimtmečiui. „Jeigu mes turime žmogų su sveikomis smegenimis, bet koks implantavimas šiuo metu būtų apskritai neetiškas, dėl to, kad tai padidintų ateities smegenų ligų riziką“, - kalbėjo žymioji neuromokslininkė.

Ji taip pat teigė šiuo metu nematanti nei teorinių modelių, nei praktinės veiklos pavyzdžių, kurie leistų susieti smegenis su kompiuteriais, siekiant padidinti asmens kognityvinius gebėjiimus. Tačiau neuromokslininkė išskyrė regos praradimo ir stuburo traumų sukelto paralyžiaus atvejus, kuriuose smegenų ir kompiuterio sąsaja gali būti labai sėkmingai panaudojama. Pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų susiejimas su žmogaus regimąja žieve gali vėl suteikti žmogui regėjimą.

Tuo tarpu su beždžionėmis atliekamų tyrimų rezultatai suteikia vilties vaikščiojimo galimybę praradusiems žmonėms. Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog beždžionių smegenyse implantavus signalą, elektrodams raumenyse perduodantį siuntiklį, jos gebėjo vėl vaikščioti. Neuromokslininkė teigė, jog tokie patys tyrimai jau atliekami ir su žmonėmis. Kaip pavyzdį ji pateikė vieną naujausių atvejų, kuomet žmogus dėl stuburo slankstelio traumos negalėjo judinti galūnių. Į smegenis jam buvo įdiegtas implantas, o į ranką – elektrodai, kurie reagavo į implanto siunčiamus impulsus, o tai padėjo žmogui vėl pradėti naudoti ranką. Toks kompiuterinių technologijų panaudojimas leidžia efektyviai išanalizuoti mūsų smegenų siunčiamus signalus ir atskleisti, kokio tipo judesį mes turėjome omenyje.

„Šis žmogus iš pradžių „ištreniravo” kompiuterį, ką jo smegenys daro, kai jis nori pajudinti savo ranką. Taip pat prisideda ir mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto technologijos, kadangi signalai, gaunami iš smegenų, yra gana sudėtingi ir pats efektyviausias būdas juos analizuoti yra mašininio mokymosi pagalba“, - teigė dr. U. Neniškytė.

Foto: Shutterstock


Smegenų ir kompiuterio sąsaja naudojama jau seniai

Smegenų ir kompiuterio sąsaja jau seniai yra taikoma vaikų su įgimtu kurtumu gydyme. Operacijos metu įstatytas kochlearinis implantas leidžia vaiko klausai vystytis visiškai įprastinėmis sąlygomis. „Vaikams su įgimtu kurtumu yra nesusiformavusi vidinė ausis, dėl ko nesusidaro elektrinis signalas, smegenims perduodantis informaciją apie garso bangas. Tokie kochleariniai implantai yra sėkmingai implantuojami jau nuo 1970-ųjų metų“, - teigė U. Neniškytė - „Tačiau mes norime vis labiau pritaikyti tokio tipo technologijas tam, kad padėtume žmonėms su tam tikromis patologijomis, o ateityje praplėstume ir žmogaus galimybių ribas.“

Neregiai galės skaityti

Naujosios technologijos atveria ir galimybę padėti žmonėms su regėjimo problemomis. Nors regimosios žievės gaunamas signalas iš aplinkos yra kur kas sudėtingesnis ir neuromokslininkai dar tiksliai nežino, kaip būtent jis yra apdorojamas, naujausi tyrimai suteikia optimizmo ir šioje srityje. Hiustono Bailoro medicinos koledžo mokslininkų komanda implantavusi elektrodus į žmogaus smegenis, suteikė jam galimybę atpažinti raidžių formas. Tyrime dalyvavusių neregių akiniuose įmontuota vaizdo kamera siuntė signalus smegenyse implantuotiems elektrodams ir šitaip leido įžvelgti lentoje priešais juos pavaizduotą tekstą. „Turint omenyje, kiek daug informacijos mes gauname skaitydami, tokių technologijų vystymasis turės didžiulę įtaką žmonių su regos sutrikimais pagelbėjimui“, - kalbėjo U. Neniškytė.

Įtikinamesnis yra „Futuramos“ scenarijus

Neretai pasigirstant idėjoms, kad žmogus, perkėlęs savo smegenis į kompiuterį galėtų gyventi skaitmeninėje erdvėje amžinai, dr. U. Neniškytė pažymėjo, jog vargu ar tai padaryti bus įmanoma. Pagrindinė to priežastis, anot jos, yra ta, jog daugelis mūsų minčių yra pernelyg abstrakčios, kad galėtume jas atpažinti ir perkelti į elektroninę erdvę. Tuo pačiu, ji pridūrė, kad įtikinamiausias jai atrodytų animacinio filmuko „Futurama“ variantas, kuomet žmonių smegenys yra prijungiamos prie dirbtinio kūno tokiu būdu palaikant gyvybinį procesą.