Virtualiame pasaulyje praleidžiame daugiau laiko

Kad vartotojų aktyvumas socialiniuose tinkluose padaugėjo, pastebima ir pasaulinėse tendencijose. Kaip sako K. Rimkus, duomenys rodo, kad visų socialiniam tinklui „Facebook“ priklausančiu aplikacijų – „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“ ir kitų – naudojimas karantino laikotarpiu išaugo apie 70 proc. Kitos platformos taip pat praneša apie išaugusią paklausą.

„Žmonių apklausos liudija tą patį – gyventojai sako, kad jie pradėjo daugiau leisti laiko skaitmeninėje erdvėje – socialiniuose tinkluose, bendraudami vaizdo skambučiuose ir panašiai. Natūralu – juk žmonės yra priversti daugiau būti namie, tad, daugiau ir žiūri į ekranus“, – kalbėjo jis.

Negalima apkarpyti kaštų įvaizdžio palaikymui

Dėl išaugusio laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose, kiekio, neretai sakoma, kad šiuo metu – geriausias laikas reklamuotis. Kaip argumentas pateikiamas ir sumažėjusios reklamos socialiniuose tinkluose kainos. Vis tik, Aidis Dalikas ragina neskubėti ir įsivertinti, koks yra jūsų prekės ženklas.

„Protingi prekės ženklai žiūri, kokių priemonių jie gali imtis, kokias priemones turi. Taip pat ir į tai, kaip jie gali perduoti savo žinutę ir ko iš jų tikisi vartotojai, klientai. Pavyzdžiui, jeigu tu pardavinėji „Chanel“ rankinukus, nesvarbu, kad tavo auditorija daugiau laiko praleidžia „Facebook“ ir „Instagram“, – tikėtina, jog jie apskritai mažiau galvos apie „Chanel“ rankinukus. Todėl reikėtų palaukti, kol žmonių gyvenimas susinormalizuos, jie susivoks, kas vyksta ir tada, galbūt, jau grįš prie savo senų įpročių arba koreguos naujuosius“, – aiškino specialistas.

Kita vertus, įmones, kurios pardavinėja būtinąsias prekes, ir kurių paklausa pandemijos metu netgi išaugo, A. Dalikas skatino pagalvoti apie komunikaciją.

„Jeigu pardavinėjate maisto produktus, kasdienio vartojimo prekes, galbūt verta sustiprinti komunikaciją. Dabar didelė dalis žmonių, matydami prekės ženklą ten, kur sėdi nuolat, – socialiniuose tinkluose – greičiausiai „susivilios“ reklama, nueis į internetinę parduotuvę ir apsipirks. Taisyklės išliko pačios, šiek tiek pasikeitė žaidimo laukas. Kalbu apie prekės ženklo žinomumą – ar tau reikia, kad tave žinotų dabar, ar tau verta truputį pasitaupyti ir priminti apie save vėliau, kai žmonės truputį atsigaus“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Vis tik, nors sudėtingu laikotarpiu reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į savo komunikaciją, agentūros „Caption“ vadovas Karolis Rimkus įsitikinęs, kad ne visų dalykų reikėtų atsisakyti, net jei jūsų siūloma produkcija ar paslauga šiuo metu nėra būtinybės prekė.

„Kinijoje buvo įdomus atvejis – visos parduotuvės buvo uždarytos, tačiau prabangos ženklas „Hermes“ nenustojo investuoti į įvaizdžio komunikaciją. Jie sustabdė visus dalykus, kurie buvo labiau orientuoti į konversijas, ir investavo į žinomumo palaikymą. Kai karantinas buvo nutrauktas ir žmonės vėl galėjo eiti į parduotuves, „Hermes“ parduotuvė pasiekė pasaulio rekordą, kiek viena parduotuvė per dieną suprekiauja. Jie per vieną dieną pardavė prekių už 2,7 milijonų dolerių. Gerų įžvalgų galime gauti ir iš tyrimų, kurie susiję su 2008 m. krize. Jie rodo, kad krizės metu, jeigu yra striuka, jeigu spaudžia reikalas sumažinti biudžetus, prekės ženklai gali apkarpyti reklamos kaštus, reklamai, tačiau tik ne įvaizdžiui ir ne žinomumui. Taip yra todėl, kad atsigavus rinkai ir išlaikius žinomumą, nereikia visos komunikacijos pradėti iš naujo ir yra palaikomas tas pats rezultatas, kuris buvo pasiektas prieškrizininiame laikotarpyje“, – sakė K. Rimkus.

Negalima naudotis situacija

Tačiau abu pašnekovai neslėpė, kad dėl pandemijos paskelbus karantiną, teko peržvelgti visas reklamines kampanijas.

„Vos karantinas buvo paskelbtas, mes su kolegomis tą pačią dieną peržiūrėjome visas klientų numatytas strategijas, visus parengtus įrašus, kampanijas. Pažvelgėme, kaip viskas atrodys pandemijos kontekste – ar tinkamas tekstas, vizualizacija, ar kažkas neatrodys komiškai, absurdiškai, ar nebus, kad žmones skatiname veikti kažką, kas karantino laikotarpiu yra tiesiog neįmanoma“, – pasakojo Karolis Rimkus.

Jam antrino ir agentūros „Socialus marketingas“ bendraįkūrėjas Aidis Dalikas, sakydamas, kad esant tokioje situacijoje įsivertinti kontekstą yra tiesiog būtina.

„Žiūrime, ar tam prekės ženklui dabar reikia komunikuoti, ką jis komunikavo iki šiol, ar jam reikia kalbėti šiek tiek kitaip ir panašiai. Kitas klausimas – ar turi ką pasakyti apie pandemiją. Lygiai kaip su bet kuriuo kitu turiniu. Anksčiau efektyviausias pavyzdys buvo kalbėti, kad šiandien – Žemės diena, kačiukų diena, pingvinų diena ir panašiai. Žinoma, jeigu tai yra susiję su prekės ženklu arba tu turi, ką apie tai pasakyti, – kalbėk. Tačiau jeigu tiesiog nori pasakyti, kad vyksta pandemija, visi jūs uždaryti namuose, mes irgi uždaryti namuose, tai čia – nieko naujo, žmonėms niekuo nepadėsi jiems dar kartą pasakęs tą patį.

Kita vertus, jeigu prekės ženklo komunikaciją galima pritaikyti prie pandemijos, rasti kampą parodyti, kad jūs gerai elgiatės, kad kažkuo rūpinatės, tai sakyti reikia. Tačiau jokiu būdu negalima kalbėti, kaip jums rūpi ir kaip jūs stengiatės, kaip mes visi esame vienoje valtyje, o savo darbais rodyti visiškai kitokį požiūrį. Jeigu prekės ženklas turi ką pasakyti natūraliai – sakykite, bet nesistengti specialiai vien todėl, kad yra pandemija arba reikia sekti kažkokios mados, tarkime, daugiau komunikuoti socialiniuose tinkluose“, – patarimais dalijosi jis.

Tuo tarpu, Karolis Rimkus patarė socialiniuose tinkluose kalbėti tų sektorių atstovams, dėl kurių žmonės nerimauja.

„Žmonėms neramu, kas vyksta tam tikrose rinkose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto. Visi matė, kad sustojo rezervacijos, kai kurios net yra atšaukinėjamos, einama į minusą, pas notarus įšaldyti pinigai, tad, žmonės jaudinasi. Ypač tie, kurie svarstė įsigyti būstą, Kiti neįsivaizduoja, kas dėsis su ta rinka – tokiu atveju tikrai verta papasakoti, ką žino toje rinkoje dirbantys ekspertai – kas vyksta, kas nusimato, kokios yra prognozės, kaip būtent ta įmonė elgiasi šioje situacijoje.

Tačiau jeigu prekės ženklo pandemija neliečia tiesiog, jie turėtų pagalvoti, ar verta minėti, kad šiuo metu yra karantinas. Turiu omeny, kad net savo įrašuose neminint žodžio „karantinas“ ar „COVID“, o sakant, jog dabar mes visi būname namuose, todėl mūsų produktas – labai tinkamas šiam momentui. Tai gali taip neskaniai „susivalgyti“ ir, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, toks pasinaudojimas situacija gali prekės ženklui atsiliepti neigiamai“, – perspėjo specialistas.