Nori tapti klimatui neutralia ekonomika

„Šie laikai yra labai neramūs visam pasauliui – valstybės, verslas, sveikatos sektoriaus darbuotojai, piliečiai savo dėmesį yra sutelkę į koronaviruso pandemiją. Tačiau 2020 metai pažymėti ne tik liga, bet ir išėjimu iš pandemijos. Turėsime dorotis su labai didele ekonomine recesija, kuri ateis po visko. Todėl turime nepamesti „didesnio paveikslo“ – požiūrio į priekį, kad turim ir kitų problemų, kurios yra ilgalaikės ir grėsmingos. Viena iš jų – klimato kaita. Juk ji niekur nedingo, nepasislėpė, todėl Europos Sąjungos tikslai niekur nedingo – žaliasis kursas vis dar matomas kaip viena iš Europos atsigavimo strategijų“, – aiškino A. Pranckevičius.

Pasak jo, į žaliąjį kursą patenka klimato įstatymas, kurį Europos Komisija pasiūlė dar prieš pandemiją – šis dokumentas dar labiau sugriežtina kontinento tikslus – vadovaujantis jais, Europa iki 2050-ųjų turėtų tapti pirmąja pasaulyje klimatui neutralia ekonomika.

„Turime naują žiedinės ekonomikos strategiją, naują bioįvairovės strategiją, paliečiama ir žemdirbyste, kurioje norima matyti visai kitus ekologinius sprendimus. Tam skiriam ir finansiniai instrumentai, vienas jų – tvarių investicijų fondas, į kurį iš privačių bei europinių investicijų galėtų suplaukti beveik vienas trilijonas eurų. Kitas fondas valstybėms padėtų kovoti su parėjimo į žaliąją ekonomiką pasekmėmis – komisija tikisi, kad į jį pavyks pritraukti apie 100 milijardų eurų. Jame sukauptos lėšos padėtų valstybėms, norinčioms iš intensyvios iškastinio kurio ekonomikos pereiti prie žaliosios ar žiedinės ekonomikos“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Priklauso nuo kiekvieno mūsų

Ekologijos aktyvistė R. Matusevičiūtė teigė, kad pirmą kartą išgirdusi apie žaliąjį ekonomikos kursą, jį vertino skeptiškai, mat kai kurie sprendimai skambėjo utopiškai.

„Norėjosi, kad sprendimai būtų įgyvendinti anksčiau nei 2050 metai. Vis dėlto, šiandien, kai esame kovoje su koronaviruso pandemija, ateina supratimas, kad žaliasis kursas – puikus pavyzdys, kaip sparčiai judame prie tvaresnės visuomenės, ekonomikos. Didžiulis žingsnis yra vien tai, jog tokios svarbios institucijos pradeda kalbėti apie tvarius verslo modelius“, – sakė ji.

Rugilė Matusevičiūtė
Foto: DELFI

Tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautorė džiaugėsi, kad Lietuvoje yra daug verslų ir iniciatyvų, norinčių prisidėti prie tvaresnės visuomenės kūrimo. Pasak jos, jeigu visos Europos valstybės parodys tokį entuziazmą, norą tobulėti ekologijos srityje, įmanoma pasiekti labai pozityvių rezultatų. Vis dėlto, pašnekovė pabrėžė, jog svarbu ne tik valdžios institucijų planai ir strategijos, bet ir kiekvieno mūsų realūs veiksmai.

„Kai kalbame apie aplinkosauginius iššūkius, jie visada yra sukelti mūsų pačių. Jeigu kiekvienas keisime savo kasdienius įpročius, kvestionuosime, ką ir keik valgome, kiek perkame drabužių, kiek važinėjame, koks yra mūsų gyvenimo būdas, kokias medžiagas renkamės namų statyboms ir panašiai, – jau labiau tausosime ir gerinsime savo aplinką, o aplinkosauginiai iššūkiai pradės mažėti. Žmonėms pirmiausia siūlau iššūkius kelti sau – jie nebūtinai turi būti dideli. Nereikia iškart kalbėti apie visų vandenynų išvalymą ar šiltnamio dujų panaikinimą – galbūt galime tiesiog atsisakyti mūsų kasdienybėje naudojamų chemikalų, kurie vėliau patenka į dirvožemius ar rinktis lokalesnį maistą“, – patarimais dalijosi pašnekovė.

Parduotuvėse reikia vadovautis sertifikatais

Tačiau Rugilė Matusevičiūtė atskleidė, jog kai kurios įmonės renkasi ne tvarumo, o apgavystės kelią. Pasak jos, įmonės, kurios tvarumu tik prisidengia, o ne iš tiesų juo vadovaujasi, meta šešėlį ant tikrai ekologiškų verslų.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Jeigu įmonė skiria laiko tam, kad sukurtų tikrai ekologišką produktą, kurio visas pagaminimo procesas yra tvarus ir apgalvotas, automatiškai, ir jų prekė kainuoja daugiau. Tačiau yra verslų, kurie nepaiso tvarumo standartų, jo produkcija išlieka tokia pati – masinė, nerūpestinga, kenkėjiška – tačiau yra pažymėta kažkokia etikete, įdėta į neva perdirbtą pakuotę ar panašiai ir parduodama už tokią pat aukštą kainą kaip tikrai ekologiškas produktas. Tai būtent tai yra vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ – dėl to kenčia ne tik vartotojai, aplinka, bet ir tikrai tvarių verslų vystymasis“, – apie liūdnas aktualijas kalbėjo ekologijos aktyvistė.

Būtent dėl to Rugilė Matusevičiūtė pasidalijo ir keliais patarimais, kurie turėtų padėti pirkėjams atskirti ekologiškas prekes nuo tų, kurios tik sakosi esančios tvarios.

„Tarkime, ateinate į parduotuvę ir matote pakuotę, nuspalvintą žaliai, pagamintą iš rudo, lyg perdirbto, popieriaus. Atkreipkite dėmesį, ar pakuotės viduje nėra plastiko, perskaitykite produkto sudėtį. Taip pat yra Europos Sąjungos sertifikatai – „eco label“ – jie tikrai padės užtikrinti, kad perkate tikrai atsakingai gamintą prekę. Jų gamintojai užtikrina, jog ne tik visas gamybos procesas bus ekologiškas, bet ir pažada po suvartojimo pasirūpinti atliekomis. Taip pat yra sertifikatai, žymintys, jog pakuotė gali būti kompostuojama ar yra pagaminta iš perdirbtų medžiagų“, – apie įvairiais sertifikatais pažymėtas prekes pasakojo ekologijos aktyvistė.

Turime kuo didžiuotis

Kalbėdamas apie šalis, kurioms geriausiai sekasi įgyvendinti tvarumo politiką, Arnoldas Pranckevičius išskyrė Vokietiją, Skandinavijos ir Beniliukso valstybes. Vis tik, pasak jo, tai lemia jų išsivystymas.

„Tuo tarpu, Lietuva prie Europos Sąjungos prisijungė tik prieš 16 metų, tačiau jau parodė didžiulį augimo potencialą. Jeigu pietų Europos valstybėms rūšiuoti ir perdirbti atliekas sekasi sunkiau, rytų ir vidurio Europa yra kažkur per vidurį. Mūsų startinė pozicija buvo labai žema – mes turėjome sovietinį palikimą, bendrą mentaliteto problemą – nesirūpinimą aplinka, gamta. Tačiau per pastaruosius trisdešimt metų įvyko didžiuliai pokyčiai ir šiandien mes galime daug greičiau įgyvendinti idėjas, inovacijas, turime įspūdingą startuolių bendruomenę, generuojančią žalias idėjas bei investuojančią į jas. Žiedinėje ekonomikoje, tvarumo sektoriuje turime puikių pavyzdžių – mūsų vienaragis „Vinted“, taromatų sistema, išsprendusia plastikinės taros pakuočių surinkimo problemą“, – apie mūsų pasiekimus ir potencialą tvarumo srityje pasakojo pašnekovas.

Arnoldas Pranckevičius

Jo teigimu, ekologija susijusi ir su ekonominiu augimu – per pastaruosius tris dešimtmečius Europos Sąjunga CO2 emisiją sumažino 25 procentais, tačiau ekonomika vis tiek augo 65 proc.

„Tai rodo, kad mažinant emisijas ir laikantis klimato kaitos valdymo principų, mes, vis dėlto, užtikriname aukštą ekonomikos augimą. Aišku ir tai, kad ekologija ir ekonomika neprieštarauja vienas kitam – ypač, jei mes daugiau investuosime į naujas technologijas, inovacijas, žaliąją ekonomiką. Taip pasaulyje galime būti labiau konkurencingi“, – apie perspektyvas užsiminė Arnoldas Pranckevičius.

Vėjo jėgainės
Foto: Unsplash