Turime plėsti technologijų sektoriaus bendruomenę

Atsakymas į klausimą, kaip pasauliniame kontekste Lietuvai sekasi plėtoti technologijų ir inovacijų sektorių, pašnekovas pasiūlė valstybes sudėlioti į keturias pakopas.

„Pirmojoje pakopoje šalys turi inovacijų židinius, tačiau jie yra smulkūs, antrojoje – jie plečiasi, trečiojoje yra įtraukta bent ketvirtadalis ekonomikos. Tuo tarpu, ketvirtoje valstybė yra beveik transformavusi ekonominį modelį – technologijos ir inovacijos naudojamos didžiojoje dalyje ekonomikos. Lietuva šiuo metu yra antrojoje stadijoje. Nenustebkite – ketvirtojoje šiuo metu valstybių, turbūt, išvis dar nėra. Galėtume priskirti nebent atskirus regionus, miestus – San Franciską, galbūt – Singapūrą. O Lietuva, nors per pastaruosius penkerius metus palypėjo antrojoje pakopoje, iki trečiosios mums dar šiek tiek trūksta“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Katino, kol kas Lietuvoje gimsta unikalios idėjos, yra sustiprėjęs įkūrėjų žiedas, formuojasi tam tikra bendruomenė, kūrėjai vystyto įvairias, technologijų sektoriui reikalingas kompetencijas, auga pritraukiamos rizikos kapitalo finansinės sumos.

„Šiandien jau turime didelių sėkmės istorijų – „Tesonet“, „Vinted“, „Oberlo“, „Deeper“ startuolių bendruomenėje dalijasi įvairiais patarimais, ugdomi jaunesni kūrėjai. Dėl to esame antrojoje stadijoje. Tačiau, norėdami tapti trečiosios evoliucijos žaidėjais, turime šias žinias ir kompetencijas išskleisti platesnėje visuomenėje – jeigu šiame burbule savo žinias, ekonomiką augins tik 20–30 tūkst., matyti bus žavu, tačiau Lietuvos mastu tai neturės didelės įtakos“, – aiškino specialistas.

Mantas Katinas


Reikia suteikti „šansą“ įvairioms sritims

Užsiminęs apie technologijų sektorius, kuriuose Lietuvai sekasi, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius siūlė neapsiriboti viena sritimi – nors tautiečiams puikiai sekasi finansinės technologijos („Fintech“), vertėtų pasidairyti plačiau.

„Stebint, kaip greitai keičiasi technologijos, ir kaip pokyčiai vyksta visoje technologijų industrijoje, akivaizdu, kad kas kelis metus gali išaugti visiškai skirtingos sritys. Mąstant platesnėmis kategorijomis, Lietuva tikrai turi galimybių technologijų industrijoje sukurti didelį proveržį. Dabar mums savęs labai stipriai apriboti neverta – reikia matyti tam tikrą skirtingų sričių, kurios mums – sėkmingesnės nei kitos, paketą. „Fintech“ galėtų būti viena iš jų, tačiau nereikėtų atmesti kitų, Lietuvai ateityje galinčių sukurti įdomių sėkmės istorijų.

Kibernetinis saugumas yra viena iš sričių, kuri pasaulyje turės eksponentinį sprogimą – yra tam tikrų prielaidų, kurias Lietuva galėtų išvystyti ir sukurti kompetencijų į ateitį. Keli stambūs Lietuvos startuoliai netiesiogiai dirba panašioje srityje. Turint omenyje dabartines pasaulio aktualijas, sveikatos technologijos bus viena iš tų sričių, kurios per ateinančius 10–20 metų tikrai turės įspūdingą augimą. Lietuva yra tokio dydžio, kad turėdami 3–5 sparčiai augančias kompanijas, mes galime manyti, jog ta sritis gali turėti multiplikacinį poveikį“, – teigė Mantas Katinas.

Potencialą turi miestai, turintys technologinius universitetus

Pasak pašnekovo, kalbos apie tai, kad viena pagrindinių Lietuvos augimo galimybių yra plėtra technologijų ir inovacijų sektoriuje – realios. Jo teigimu, sektinu pavyzdžiu galėtume laikyti Suomiją, kuri dar prieš 70 metų buvusi gana skurdžia, sąlyginai nedidele šalimi, šiandien yra viena iš inovacijų lyderių pasaulyje.

„Kryptis yra teisinga, tačiau mes turime nedidelę bendruomenę, kuri yra pagrįsta verslo iniciatyvomis ir, nors sėkmingai plečiasi, norint ją padidinti dešimtimis kartų, reikalinga labai stambi valstybės intervencija. Tai reiškia labai sustyguotą valstybės strategiją visuose įmanomuose lygiuose. Dabartinėje stadijoje mums yra labai svarbios didesnės paskatos, kad per metus turėtume ne 20, ne 50, o 500 technologijas vystančių komandų.

Lietuvai labai reikia rimto tarptautinio lygio akseleratoriaus, kuris trauktų užsienio startuolius, vykdytų aktyvią komunikaciją, inkubuotų geras komandas. Trūksta specializuotų rizikos kapitalo fondų gyvybės mokslų ir medicinos sričiai, inžineriniams startuoliams („hardware“). Labai silpna ir išmėtyta mokslo institutų infrastruktūra, kuri turi didelę įtaką giliųjų technologijų vystymuisi („deep tech“): mūsų šaliai būtina turėti nors vieną tarptautinio lygio skaitmeninių inovacijų centrą (5G, IoT, AI ir pan.) šalia Universiteto su keliais šimtais mokslininkų.

Kiekvienas technologijų universitetas galėtų turėti pirminius akseleratorius, kurie vėliau pretenduotų į nacionalinį lygį –vienintelis universitetas, kuris tai turi, yra Kauno technologijų universitetas, tačiau turėtų turėti ir Vilniaus universitetas, ir VGTU. Verslo idėjų kūrimas tikrai gali būti integruotas į daugumą studijų modelių, kaip integrali mokymosi dalis“, – samprotavo pašnekovas.

Jis priduria, kad pastebimas ir didelis atotrūkis tarp Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų.

„Čia, turbūt, klausimas, kiek išvis Lietuvoje yra miestų, pajėgių šioje srityje turėti ambiciją kažką nuveikti. Vėlgi, atsakymas slypi universitetinėje sistemoje. Tik tie miestai, kurie turi universitetus su technologinėmis „kojomis” – fakultetais, integruotomis studijomis – ilgalaikėje perspektyvoje turi galimybę šioje srityje atlikti kažkokį šuolį. Kaunas turi technologinę bazę, tačiau jiems trūksta tam tikrų ekosistemos elementų, kad jie užaugtų iki tarptautinio lygio miesto. Aš labai norėčiau, kad Klaipėda įsijungtų į šią miestų trijulę – jeigu Lietuvoje turėtume bent tris miestus, kurie technologijų srityje turėtų ambiciją augti, tai padėtų mūsų valstybei visai kitaip judėti“, – sakė Mantas Katinas.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti RUGSĖJO 24-25 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt/pass/