Nuotolinis ugdymas reikalauja visiškai kitokio pasiruošimo
Pastaruoju metu visoms ugdymo įstaigoms teko išbandyti nuotolinį mokymą. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas taip pat nėra išimtis – studentai jau kuris laiko paskaitų klauso elektroninėje aplinkoje.
„Tai reiškia, kad paskaita vyksta realiu laiku internete, dėstytojas bendrauja su studentais. Perėjimas vyksta sklandžiai. Kokybė, aišku, yra atskira, labai svarbi tema. Pagrindinė išvada, kurią galime daryti, yra ta, kad dėstymas nuotoliniu būdu nėra dėstymas auditorijoje. Toks dėstymo rėžimas reikalauja visai kitokio dėstytojo pasiruošimo, didesnių pastangų iš studento. Dėstytojas privalo užtikrinti, kad kiekvienas studentas individualiai gautų tą vertę, kurios tikisi iš paskaitos, taip pat, kad visi dalyvautų.
Mes visi esame pripratę prie sąvokos virtualus mokymasis, tačiau tai nėra tas pats, ką mes darome šiuo metu. Šiandien mes bandome visą ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu, tuo tarpu, tradicinis virtualus mokymasis yra tiesiog kito tipo mokymasis – gyvos paskaitos, įrašai, įvairios kitos skaitmeninės priemonės, kurių pagalba vykdomas ugdymas. O mes į elektroninę erdvę perkeliam visą procesą su gyvais dėstytojais, gyvomis paskaitomis“, – aiškino universiteto rektorius.
Dalius Misiūnas užsiminė ir apie tai, kaip konkrečiai reikėtų elgtis vedant paskaitas, kad jos būtų kokybiškos bei turėtų vertę. Pasak jo, visų pirma, svarbiausia turėti aiškų paskaitos planą, detalią jos eigą ir nepalikti dalykų savieigai, nes, vedant paskaitas internetu, priešingai nei auditorijoje, dinamiškai sureaguoti į auditoriją – nepavyks.
„Studentų įsitraukimas taip pat yra visiškai kitoks – sėdint kitoje ekrano pusėje sunku sekti paskaitą, sukoncentruoti dėmesį ir visai nesudėtinga užsimiršti. Juk dėmesį gali atitraukti ir paprasčiausi buitiniai dalykai. Todėl dėstytojas turi išlaikyti kontaktą – pradžioje turėti bent minimalų grįžtamąjį ryšį, pabaigoje pasidaryti išvadų etapą. Paskaitos laiką taip pat reikia suskaidyti – dėstytojas turėtų kalbėti, tarkime, 15–20 minučių, tada leisti studentams užduoti klausimus. Arba, priešingai, pačiam užduoti klausimų studentams, juos įtraukti“, – kalbėjo pašnekovas.
Poreikis išaugo tris kartus
Vis tik, nuotoliniu būdu vyksta ne tik mokymosi procesas – internetu žmonės gali gauti ir įvairias konsultacijas, pavyzdžiui, banko. „SEB“ Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė laidoje teigė, kad bankas privatiems klientams nuotolines finansines konsultacijas siūlo jau senokai – nuo 2017 metų pradžios.
„Tik pradėjus konsultacijas 2017 metais, jos kelią skynėsi po truputį – savotiškai klientus pratinome prie jų pratinome. Sakėme, kad tai yra patogu, niekur nereikia važiuoti, galvoti apie mašinos parkavimą. Jau praeitais metais matėme ženklų tokių konsultacijų populiarėjimą – lyginant 2018 ir 2019 metus, šuolis buvo apie 80 proc. Tuo tarpu, per paskutines savaites nuotoliniu būdu konsultuotis norinčių klientų padaugėjo net trimis kartais.
Tad šiandien dėl susidariusios situacijos šioms konsultacijoms matome labai didžiulį poreikį. Tiesa, ir patiems klientams jos yra patogios – jiems tereikia prisijungti per specialią nuorodą, atsiųstą į internetinę bankininkystę. Taip jie susijungia su banko specialistu, mato vienas kitą vaizdu ir gali pasikalbėti, išspręsti nuo kasdienių bankininkystės klausimų iki būsto paskolos kredito“, – sakė S. Gutauskienė-Bubnelienė.
Pakeis mūsų įpročius
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno, nuotolinėms paslaugoms, o ypač – mokymuisi, reikia tik bazinės technikos priemonių, pozityvaus nusiteikimo, o vyresnis amžius – tikrai ne kliūtis. Jo teigimu, dažniausiai žmones stabdo stereotipai arba baimė, kad kažkas neveiks, todėl labai svarbu, kad žmogus rastų pagalbą – pavyzdžiui, informacinių technologijų konsultantus.
„Pats virtualus mokymosi metodas taikomas jau gana seniai, tačiau grynai elektroninis mokymasis neveikia kaip buvo prognozuota – kalbėta, kad jis pakeis fizinį mokymąsi. Tačiau realybė tokia, jog daug žmonių galvoja, kad jie mokysis virtualiai, tačiau, iš tiesų, įvairius kursus internete užbaigia vos kas dešimtas. Pakankamai gerai įsitvirtinęs yra, vadinamasis, mišrus mokymasis – tai yra panašu į tai, ką mes darome šiuo metu: yra tam tikra medžiaga, kurią studentai gauna elektroniniu pavidalu, su ja susipažįsta, o tada turime gyvą kontaktą, nesvarbu, kad per elektroninį kontaktą“, – sakė pašnekovas.
Pasak D. Misiūno, mokymosi platformos pasikeitimas turės ir teigiamų pokyčių – žmonės nebebijos nuotolinio kanalo, net jei iki šiol jo nebuvo bandę.
„Manau, kad karantinas pakeis daugelį mūsų įpročių – mes dažniau apsipirkinėsime elektroninėse parduotuvėse, jungsimės į konsultacijas nuotoliniu būdu, daug laisviau mokysimės nuotoliniu būdu. Tai daug duoda ir patiems žmonėms, mat tai pagreitina ir situacijos prieinamumą, mobilumą – juk galėdami nuotoliniais būdais tvarkytis asmeninius poreikius, jie turės daugiau laiko sau“, – pritardama pašnekovui teigė Sonata Gutauskienė-Bubnelienė.
