Žaidimai – mokytis matematikos ir fizikos

Kalbėdamas apie didelio žaidimų industrijos augimo priežastis, L. Šiautkulis išskyrė, kad vartotojai šiandien viską daro virtualioje erdvėje, savo asmeniniuose įrenginiuose. Pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad tiek pramoginiai, tiek edukaciniai poreikiai taip pat persikelia ten pat.

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, dėl šių pokyčių nerimauti nevertėtų, mat žaidimai gali būti net labai naudingi.

„Dažnai tėvai žiūri į vaiką, sėdintį prie kompiuterio ar planšetės, ir galvoja, kad jis švaisto laiką. Tačiau jie nemato, kad nuotoliniu būdu vaikai sugeba su dešimtimis savo bendraamžių ar vyresnių žmonių statyti 3D objektus, kurie anksčiau architektūros studentams buvo prieinami tik per specifines programas, sugeba su komandos nariais susitarti, surasti bendrus strateginius iššūkius bei jų sprendimo būdus, lavina 3D matymą, konkuruoja – ten atsiranda ir kūrybiškumas. Tėvai, kurie vis dar sako „Gal jūs eikit į kiemą“, turi suprasti, kad kiemo nebėra. Juk patys tėvai visą laiką yra virtualioje erdvėje, pasaulį mato savo įrenginiuose, tad ir vaikams nereikia užkirsti kelio“, – aiškino Linas Šiautkulis.

Jam antrino ir startuolio „Trys kubai“ įkūrėjas Darius Kniūkšta, jau ne kartą įrodęs, kad žaidimą „Minecraft“ galima pritaikyti edukacijoje.

„Visi žaidimai yra kažkuo edukaciniai, tik vieni moko strateginio mąstymo, kiti lavina logiką, dar kiti – reakciją. Mes naudojame „Minecraft“ tam, kad paįvairintume, pagerintume formalųjį ir neformalųjį švietimą. Mano paties kelias prasidėjo nuo žaidimų, aš ir pats daug žaidžiau bei vis dar žaidžiu – per visą šį kelią mačiau, kaip visa industrija tobulėjo, plėtėsi į įvairias formas. Taip ir man kilo noras žaidimus naudoti ne vien pramogai, dėl to dabar dirbame su švietimu – žaidimai yra labai geras būdas vaikus išmokyti įvairių dalykų.

Mes norime, kad pats žaidimas būtų edukacinis, tačiau tuo pačiu ir įtraukiantis įrankis perteikti įvairias žinias, gaunamas formaliajame švietime. Pačiose mokyklose neatsiranda labai daug inovacijų, tad „Minecraft“ tampa labai geru būdu mokyklose mokomus dalykus perteikti žaidime. Taip pat yra ir su kitais žaidimais, pavyzdžiui, „League of Legends“, kuriame ugdomas komandinis darbas, strategija. Tačiau galima rasti įvairių formų, kaip žaidimuose galime mokyti matematikos, miestų planavimo, fizikos, geografijos, lietuvių kalbos ir panašių dalykų“, – tikino D. Kniūkšta.

Žaidimų elementai – kiekviename žingsnyje

„BPN Lietuva“ vadovas Linas Šiautkulis atskleidė, kad šiandien įvairūs žaidimų elementai naudojami plačiau nei dažniausiai pastebi vartotojai.

„Gyvenimo sužaidybinimas jau pora metų mus visus pavertė maratonininkais. Dėl įvairių mobiliųjų aplikacijų pradėjome bėgioti, jos skaičiuoja visus mūsų širdies ritmus, nubėgtus kilometrus. Matome, kad kaimynas pavarė geriau – stengiamės jį aplenkti. Iš žaidimų daug pasiima ir verslas, nes niekas nėra geriau „atidirbęs“ bei pajutęs žmonių motyvacijos, laukiamo pasitenkinimo nei žaidimų kūrėjai. Tad šiandien startuoliai, verslininkai mokosi iš žaidimų kūrėjų ir žiūri, kur duoti „saldainį“, kad klientui sukurtų didžiausią motyvaciją“, – kalbėjo jis.

Tėvų klaida – nežinojimas, ką žaidžia jo vaikas

Vis dėlto visi pašnekovai sutiko, jog būtina stebėti ir domėtis, kokius žaidimus renkasi vaikai, ką jie jiems suteikia bei kiek laiko yra praleidžiama virtualioje erdvėje.

„Savaime suprantama, kad viskas, ko yra per daug, yra nesveika. Tačiau tai galima pritaikyti bet kuriam produktui: gėrimui, maistui, žaidimui. Žinoma, visą dieną praleidus tik prie kompiuterio, naudos nebus. Tačiau kiekvienu atveju turi būti supratimas, kiek ko reikia naudoti – juk net pamokos trunka 45 minutes, nes ji yra skirta tam, kad sutelktų žmogaus dėmesį. Jeigu ji vyks visą dieną, vaikas turbūt prisimins tik tiek, kad leido laiką, o ne tai, ką turėjo išmokti.

Todėl tėvai turi prisiimti atsakomybę, žinoti, kur vaikas leidžia laiką ir kokius žaidimus jis žaidžia. Reikia įsigilinti į vaiko norus. Jeigu jis sako „Aš labai noriu vieno žaidimo“, reikėtų įsigilinti, kodėl nori būtent to žaidimo. Lengvai galima atskirti, kurie žaidimai yra tiesiog laiko praleidimui, o kurie neša naudą“, – aiškino „Microsoft Lietuva“ akademinio segmento vadovas Evaldas Stalioraitis.

Jam pritardamas Darius Kniūkšta pastebėjo, kad dažniausiai blogoji žaidimų pusė atsiskleidžia ne dėl paties produkto naudojimo.

„Viskas priklauso ne nuo paties žaidimo, o vaiko ryšio su tėvais. Tenka matyti, kad labai dažnai tėvai net neįsivaizduoja, ką vaikai veikia internete, kodėl jie žaidžia ir kodėl jiems tai patinka. Man atrodo, kad tai – vienos iš tų pagrindinių problemų, o ne pats žaidimas. Jeigu vaikas ten laiką leis vienas, jis pasiims tik pramoginę dalį, nors bet iš bet kurio žaidimo galima pasiimti kažką daugiau. Tačiau tam reikia tėvų dėmesio, kad jie domėtųsi, ką vaikai veikia, išmokytų juos disciplinos, užsibrėžti tikslus ir panašiai“, – tėvų įsitraukimo svarbą minėjo jis.

Žaidimai – dėmesio atkreipimo forma

Pasak pašnekovų, žaidimų įtraukimas į švietimą artimiausioje ateityje turėtų tik didėti – tiesa, tam pirmiausia reikės pripratinti vyresnę kartą.

„Segmentas turėtų tik augti. Tos pačios mokomosios pratybos, kurios šiuo metu yra popierinės, tikrai persikels į žaidimų erdvę, bus įtraukiami maišytos realybės dalykai ir panašiai. Didysis virsmas turės įvykti ir mokytojų galvose, kurie galvoja, kad žaidimai – laiko švaistymas. Mokytojams reikės suprasti, jog visų dalykų – biologijos, geografijos, fizikos ir kitų – galima išmokyti virtualioje erdvėje, o pasitelkus žaidimus galima įtraukti dar daugiau mokinių. Tačiau mes turėsime jiems padėti“, – sakė Evaldas Stalioraitis.

D. Kniūkšta prasitarė, kad jų startuolis žaidimus jau šiandien įtraukia į neformalųjį ugdymą ir planuoja stovyklas bei būrelius, kuriuose vaikai galės išmokti įvairių dalykų.

„Organizuosime „Minecraft“ stovyklą, kur vaikai statys ateities miestus, mokysis juos apsaugoti nuo problemų, gamtos stichijų. Taip pat bus ir būreliai, kuriuose jie statys Marso koloniją, mokysis bendrųjų ugdymo dalykų. Aš tikiu, kad žaidimai taps viena pagrindinių vietų, kur vaikai mokysis visų dalykų ir įgūdžių“, – kalbėjo jis.