Socialiniai tinklai – tarpininkas tarp žmonių ir žiniasklaidos

Pasak I. Matilionio, nors socialiniai tinklai prikausto vis daugiau vartotojų dėmesio, to nereikėtų baimintis. Priešingai – juos galima puikiai išnaudoti vystant žiniasklaidos priemones.

„Aš į socialinius tinklus žiūriu kaip į dar vieną kanalą vartotojams pasiekti. Patys socialiniai tinklai turi labai didelę auditoriją – vieni žmonės ten tiesiog naršo, kiti ieško naudingos informacijos, treti – skaito naujienas ir žinias. „Delfi“ atveju socialiniai tinklai yra tiesiog dar vienas kanalas žmonėms pasiekti. Juose mes gana aktyviai komunikuojame su vartotojais, iš čia į mūsų portalą atkeliauja nemažas skaitytojų“, – sakė jis.

Vis dėlto, žiniasklaidai socialiniai tinklai kelia ir tam tikrų iššūkių, kurie verčia naujienų portalus, televiziją, radiją keistis bei prisitaikyti prie pokyčių.

„Prieš dešimt metų interneto portalai konkuravo tarpusavyje – vyko „kova“ tarp tos pačios rinkos žaidėjų. Šiandien „Delfi“, „15min“ ir visų kitų portalų turinys konkuruoja su, tarkime, mano draugų sukurtu turiniu socialiniuose tinkluose. Todėl žiniasklaidai atsiranda dar didesnis iššūkis – pateikti kuo įdomesnį, geresnį turinį, kuris būtų ženkliai įdomesnis nei žmonių sukurtas socialiniuose tinkluose.

Į socialinius tinklus reikėtų žiūrėti kaip į tarpininką, padedantį atsirinkti naujienas, kurios yra populiarios draugų ar tam tikrų socialinių grupių. Jis taip pat yra tarpininkas tarp vartotojų ir žiniasklaidos priemonių – tarpininkas, padedantis atvesti didesnį srautą žmonių“, – kalbėjo Šarūnas Mikelevičius.

Žmonės nori mokėti už pramogas

Tiesa, prie šiuolaikinės žiniasklaidos pokyčių tenka prisitaikyti ne tik pačioms medijoms, bet ir jų vartotojams. Šiandien ne viena žiniasklaidos priemonė yra pristačiusi įvairias mokamas platformas, o tai vartotojams vis dar yra gana neįprasta.

„Jeigu žiūrėtume į pasaulines tendencijas ar pavyzdžius, pamatytume, kad lūžis jau yra įvykęs – įvairūs medijų kanalai iš mokamo turinio prenumeratų surenka daugiau pajamų nei iš reklamos. Manau, kad Lietuvoje šis kelias gana ilgas. Mes darėme apklausą ir rezultatai parodė aiškią tendenciją – mūsų šalyje tik trečdalis žmonių yra kada nors mokėję arba šiuo metu moka už turinį. Lietuviai labiau linkę į nemokamą turinį – stengiasi rasti, kur jis yra prieinamas nemokamai“, – apie Lietuvos gyventojų turinio vartojimo įpročius pasakojo portalo „Delfi“ komercijos vadovas Irmantas Matilionis.

Tačiau naujienų portalo „15min“ vystymo vadovas Liutaurus Elkimavičius teigė, kad prie mokamų platformų vartotojus galima pripratinti palengva.

„Manau, kad tai yra tam tikras edukacinis procesas. Savo partnerius, skaitytojus, žiūrovus mokome, jog žurnalistika kainuoja daug, o gera žurnalistika – dar daugiau. Labai svarbu suvokti, kad turinys neatsiranda iš niekur, žiniasklaidos priemonei jį padaryti kainuoja labai daug. Daug kas tame mato verslo gobšumą, bet, iš tikrųjų, mokamas turinys yra priemonė išlikti. Žmonės, kurie nori papildomos žiniasklaidos, už ją ir susimoka. Tai bandysime edukuoti, pratinti žmones prie minties, kad mokėti už žiniasklaidą jiems yra tiek pat svarbu, kiek ir mums“, – aiškino jis.

Antrindamas šiai nuomonei, „Havas Group Lietuva“ vadovas Šarūnas Mikelevičius atskleidė, kad pripratinti žmones mokėti už naujienas nėra labai paprasta, mat pirmiausia jie yra linkę mokėti už pramogas.

„Žmonės tiek Vakarų Europoje, tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje, visų pirma, moka už turinį, kuris yra pramoginis. Jeigu mes lietuvius pripratinsime mokėti už turinį, pirmiausia jie mokės už pramogines platformas: Spotify, Netlifx, HBO. Jų prioritetų sąraše nėra kokybiškos žiniasklaidos ar žinių – tai žmonių galvose atsiranda tik užsitikrinus, kad galės žiūrėti serialus ar klausytis muzikos“, – pridūrė Š. Mikelevičius.

Svarbiausia – turinio sklaida

Pašnekovai sutiko, jog šiandien kiekviena žiniasklaidos priemonė stengiasi turėti ir kuo daugiau kanalų, kad padengtų skirtingas auditorijas. Atitinkamai medijos turi pritaikyti ir naujienų pateikimą.

„Lietuvoje vartotojus iki 40 metų galime greitai ir lengvai pasiekti mobiliaisiais telefonas, kur turinys turi būti pateikiamas kitaip. Tuo tarpu vyresnė auditorija vis dar lengviau pasiekiama per įprastas versijas – internetinius puslapius kompiuteryje. Tačiau aš nemanau, kad žiniasklaidos priemonės speficiškai bando viena platforma, pasiekti jaunesnius, kita – vyresnius. Tiesiog norima pasiekti kuo didesnę auditoriją, kiekvienai platformai pritaikant tinkamiausią formatą“, – kalbėjo Šarūnas Mikelevičius.

Naujienų portalo „Delfi“ komercijos vadovas I. Matilionis pritarė, kad šiandien vis daugiau vartotojų naujienas skaito savo mobiliuosiuose įrenginiuose. Vis dėlto, jo manymu, auditorijas pasiekti plačiau stengiamasi ne platformomis, o kanalais.

„Išskirčiau smulkesnius kanalus. Kaip pavyzdį galime paimti „Delfi TV“ turinį – stengiamės jį rodyti kuo plačiau, skirtinguose kanaluose. „Facebook“ turinį pasižiūri vienokia auditorija, „Youtube“ – kitokia, pačiame portale dar kitokia. Galiausiai pačioje televizijoje jį pasižiūri vyresnė auditorija“, – aiškino jis.

Tuo pačiu Irmantas Matilionis pridūrė, kad ir ateityje portalai pasiruošę prisitaikyti prie pokyčių – pasak jo, žiniasklaidos priemonė keliaus į tą platformą, kur keliaus ir jos skaitytojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)