Posakis „einu į darbą“ taps atgyvena?

Jei anksčiau dirbti mėgstamą darbą iš Karibų, Havajų ar Tailando paplūdimio kai kam buvo svajonė ir pasiekiama tik išrinktiesiems, tai šiandien dirbančių iš pasirinkto pasaulio kampelio gretos sparčiai didėja. Įvairių sričių specialistai nebeprivalo būti konkrečioje darbo vietoje, norėdami atlikti jiems patikėtas užduotis. Dirbti pagal lankstų darbo grafiką ar nuotoliniu būdu pageidauja ir vis daugiau lietuvių.

Darbdaviai savo ruožtu supranta, kad norintys būti konkurencingi, prisivilioti ar išlaikyti geriausius specialistus, turi būti lankstesni, suteikti daugiau laisvės ir pasitikėti savo darbuotojais. Dėl šios priežasties nuotolinio darbo galimybė dažnai suteikiama ir kaip motyvacinė priemonė. Nors tokie darbuotojai dirba produktyviau, vis dėlto, toks darbo būdas turi ir savo niuansų – įmonių vadovai suka galvas, kaip išlaikyti komandinę dvasią, kartu siekti bendrų įmonės tikslų ar užfiksuoti realias darbo valandas. Darbo rinkos ekspertai teigia, kad nuotolinis darbas, tikėtina, užaugins kitą tendenciją - projektinio darbo formos populiarumą, kai darbuotojai samdomi konkrečiam projektui, o ne etatiniam darbui.

Sekasi tiems, kuriems darbui reikia tik kompiuterio ir interneto

„Stebime ryškiai augančią darbuotojų individualizmo tendenciją. Praėjusiais ir šių metų pradžioje teiravomės ieškančiųjų darbo, kas jiems svarbu renkantis darbą. Laisvo darbo grafiko poreikis ieškantiems darbo buvo vienas iš svarbiausių kriterijų ir per metus šis poreikis gerokai paaugo. 2019 metais lanksčiomis darbo valandomis galėjo dirbti 22 proc., nuotoliniu būdu – 14 proc. darbuotojų. 2018 metais atitinkamai 20 proc., ir 10 proc. darbuotojų. Nors 2020 metai dar tik prasidėjo, bet matome sparčiai augantį lanksčiomis darbo valandomis – 26 proc., bei nuotoliniu būdu – 17 proc. dirbančių darbuotojų kiekį. Taigi, nuotolinis darbas tampa stipria tendencija, nes įmonės pastebėjo, kad suteikdamos šią galimybę savo darbuotojams laimi abi pusės: darbuotojai gali lengviau suderinti darbą ir šeimą bei laisvalaikį, dirba produktyviau ir yra labiau motyvuoti“, - sako Rita Karavaitienė, internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė.

Žinoma, ar yra galimybių dirbti nuotoliniu būdu, priklauso nuo įmonės veiklos srities ir darbo pobūdžio. Pasak R. Karavaitienės, labiausiai nuotolinis darbas paplitęs tarp „kompiuterinių“ darbo sričių: „Tai yra IT, buhalterija, rinkodara, viešieji ryšiai, vertimas, žmogiškieji ištekliai, valdymas/vadyba, žurnalistika. Darbai, kurių negalima atlikti nebūnant tam tikroje vietoje, pvz. gamyba, medicina, paslaugų sfera, švietimas šių metu turi itin menkų galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat pastebėjome, kad nuotolinio darbo galimybė dažniau suteikiama tiems darbuotojams, kurie įmonėje yra išdirbę bent jau vienerius metus, tai yra kai žinoma, kad darbuotojas taip pat gerai dirbs ir nuotoliniu būdu“.

Rita Karavaitienė


Iššūkis darbdaviams – išlaikyti komandinę dvasią

R. Karvaitienė sako, kad darbdaviai, suteikiantys savo darbuotojams nuotolinio darbo galimybes, įgyja konkurencinio pranašumo, nes darbas iš namų ir laisvas darbo grafikas yra vienos sparčiausiai populiarėjančių motyvacinių priemonių: „Manome, kad greitu metu, laisvas darbo grafikas ir darbas iš namų bus traktuojami ne kaip motyvaciniai priedai, o tiesiog kaip darbo laiko forma. Dažniausiai įmonės turi nusistatę tvarkas, kiek viso darbo laiko galima dirbti nuotoliniu būdu, o kiek biure, kaip bus komunikuojama su ne biure esančiu darbuotoju, kaip užtikrinamas savalaikis užduočių atlikimas ir pan. Kiekviena įmonė ieško optimalių sprendimų, kad išlaikytų ne tik pavienių nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų motyvaciją ir rezultatus, bet ir bendrą komandinę dvasią. Įmonės, suteikiančios nuotolinio darbo galimybes, organizuoja periodinius komandos narių susirinkimus, situacijos, tikslų, rezultatų susitikrinimui“.

Paklausta, kokios yra didžiausios nuotolinio darbo grėsmės, „CV-Online“ atstovė sako, kad laikui bėgant silpnėja įmonės komandiškumas, „nutolsta” įmonės tikslai, darbuotojams kartais sunkiai pavyksta atskirti darbo/nedarbo laiką - kai kurie dirbdami nuotoliniu būdu dirba dar daugiau ir ilgiau: „Viskas gerai, jei įmonė orientuojasi tik į darbuotojo darbo rezultatus ir nefiksuoja realių darbuotojo darbo valandų kiekio, bet jei įmonė nori fiksuoti ir darbo valandas, tai padaryti gali būti sudėtinga. Iš esmės ši nuotolinio darbo tendencija gali užauginti kitą tendenciją – projektinio darbo formos populiarumą, kai darbuotojai samdomi konkrečiam projektui, o ne etatiniam darbui“.

„NIUM EU" įmonės vadovė Aistė Miškūnienė, dalyvausianti „Login 2020“ konferencijoje bei kalbėsianti apie nuotolines komandas ir darbą multikultūrinėje aplinkoje, pritaria, kad nuotolinis darbas gali pakenkti komandiniam darbui. „Nesant kartu su komanda, informacija sklinda lėčiau. Nenugirstama pokalbių, kurie gali būti visai svarbūs, nepasidalinama savo įžvalgomis, kurios kitam kolegai būtų naudingos. Tuo pačiu, jei didelė dalis komandos nuolatos dirbtų iš namų, būtų daug sunkiau suformuoti tarpasmeninius ryšius, komanda nesijaustų tokia „sulipusi". O juk tarpasmeniniai ryšiai ir puikus kolektyvas yra didelė pasitenkinimo darbu dalis. Tad galimai mažėtų pasitenkinimas darbu ir atsirastų atskirties jausmas“, - teigia vadovė.

Tarp nuotolinio darbo privalumų - didesnis darbingumo lygis

Kalbėdama apie visą globalią „NIUM“ kompaniją, dirbančią 12-oje pasaulio šalių, A. Miškūnienė teigia, kad dalis jos darbuotojų dirba iš namų, nes kai kuriose šalyse jų skaičius vienoje lokacijoje yra per mažas, kad būtų prasminga nuomotis ofisą: „Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės išsibarstę per kelias lokacijas, bet tik vienoje iš jų mes turime ofisą. Visose kitose žmonės dirba iš namų. Tai suteikia įmonei galimybę samdytis geriausius atitinkamos srities specialistus, neprisirišant prie konkrečios lokacijos, kurioje turime ofisą. Didžioji dalis mūsų darbuotojų, dirbančių įmonėje „NIUM EU", yra lietuviai ir dirba Lietuvoje. Kalbant apie atlyginimus, tai pagal darbo vietą žmonės neskirstomi į skirtingus jos rėžius, tad nėra atlygio skirtumo tarp žmonių, dirbančių iš ofiso ir iš namų“.

A. Miškūnienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Paklausus, kokią naudą gauna darbdaviai ir kokią darbuotojai, taikant nuotolinio darbo koncepciją, įmonės vadovė sako, kad darbdaviai gauna didesnį darbuotojų pasitenkinimą dėl suteikto lankstumo, laisvės ir pasitikėjimo: „Tuo pačiu gauname didesnį darbingumo lygį, nes darbuotojas, kuriam dėl asmeninių priežasčių reikia būti namuose, vis tik dirba (nors ir iš namų), o ne ima laisvadienį. Darbuotojai, savo ruožtu, gali paprasčiau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, kartais sutaupyti laiko, praleidžiamo keliaujant iš/į ofisą ir tiesiog turėti daugiau laisvės, planuojant savo laiką. Galų gale darbas iš namų kartais leidžia geriau susikaupti ir atlikti tuos darbus, kuriems reikia tylos ir ramybės ilgesnį laiko tarpą. Taip mes parodome, kad pasitikime darbuotojais ir suteikiame jiems galimybę geriau planuoti savo laiką“.

Pasak pašnekovės, įmonėje IT yra sritis, kurioje darbas iš namų populiariausias. Komanda įpratusi darbą organizuoti taip, kad nuotolinio darbo priemonės pakankamai gerai pakeistų buvimą biure. Kitose srityse, pavyzdžiui, klientų skambučių centre, darbas iš namų ne taip paprastai suorganizuojamas, todėl praktikuojamas labiau išimtiniais atvejais. Globalioje organizacijoje nuotoliniu būdu dirba įvairiausių sričių darbuotojai: pardavimų, marketingo, verslo plėtros, IT specialistai.

A. Miškūnienė sako, kad darbas iš namų jos vadovaujamame įmonės padalinyje nėra praktikuojamas ilgais laikotarpiais: „Visada yra galimybė dirbti iš namų, bet paprastai žmonės pasiima vieną kitą darbo dieną iš namų, o didžiąją laiko dalį dirba biure. Jei didelė dalis žmonių pradėtų ilgais laikotarpiais dirbti iš namų, reikėtų pagalvoti apie kitokias žmonių įtraukimo ir informacijos sklaidos priemones“.

„Hostinger“ biuras Kaune
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis


Neskatina dirbti ne biure, bet siekia pagerinti darbo sąlygas

SEB banko Personalo departamento direktorius Ugnius Vipartas sako, kad siekdamas užtikrinti darbo ir gyvenimo balansą bei padidinti darbuotojų motyvaciją, SEB bankas jau kelerius metus suteikia galimybę darbuotojams naudoti lanksčius darbo organizavimo metodus – nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką.

„Istoriškai esame įpratę prie fiksuoto darbo laiko ir vietos, tačiau spartėjant gyvenimo tempui, tobulėjant technologijoms, kurios įgalina užduotis atlikti laiku ir kokybiškai iš bet kurios pasaulio vietos, atsiranda ir poreikis, ir galimybės kitaip organizuoti savo darbą. Siekiame, kad darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas būtų sveikas, jie galėtų lengviau derinti asmeninius ir šeimos poreikius, esant poreikiui, galėtų padirbėti iš namų, negaišdami laiko kamščiuose, ar darbą pradėdami anksčiau arba vėliau. Kita vertus, tai nereiškia, kad skatiname dirbti ne biure, atvirkščiai – siekiame gerinti darbo aplinką ir nuolat į ją investuojame. Lankstus darbo grafikas reiškia, kad darbuotojas darbovietėje turi būti fiksuotomis darbo dienos valandomis, kurios yra sutartos su tiesioginiu vadovu, o kitas tos dienos valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų savo nuožiūra. Taip darbuotojui suteikiama galimybė anksčiau arba vėliau pradėti darbą, atitinkamai anksčiau arba vėliau jį baigiant“, - teigia SEB banko atstovas.

U. Vipartas sako, kad taikant lankstaus darbo principus, kai banko darbuotojai gali dirbti iš namų ar lanksčiu darbo grafiku svarbu, kad paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškai teikiamos klientams, tuo pačiu – kad su darbuotojais, besirenkančiais tokį darbo būdą, galėtų bendradarbiauti visi kolegos ir kartu siekti bendrų komandinių tikslų. Todėl yra sutarti tam tikri lankstaus darbo principai ir taisyklės, kurių laikomasi. Dėl banko veiklos specifikos šiuo metu nuotoliniu darbu negali pasinaudoti darbuotojai, kurių darbas susijęs su tiesioginiu klientų aptarnavimu arba jų darbo funkcijoms atlikti reikia prisijungti prie specifinių banko sistemų, prie kurių negalima suteikti nuotolinės prieigos.

Nėra jokių abejonių, kad darbas nuotoliniu būdu tik populiarės, įgis vis naujesnių ir įvairesnių darbo organizavimo formų. Darbdaviams teks palaužyti galvas, kaip savo darbuotojams suteikti patraukliausias darbo sąlygas, kad šie nenubėgtų pas konkurentus. Motyvuoti darbuotojai, savo ruožtu, idealias sąlygas suteikiantiems vadovams atsilygins darbo našumu bei efektyvumu.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt