Lietuvos sostinei jau pavyko kaip reikiant patraukti užsienio žiniasklaidos ir gyventojų dėmesį tokiomis kai kam akibrokštą kėlusiomis kampanijomis, kaip Vilnius – Europos G taškas, ar klausinėjant užsieniečių kitose šalyse, kur apskritai yra Vilnius.

Vis dėlto vien šūkių ar reklaminių vaizdo įrašų neužtenka visame informaciniame triukšme. Miestai ieško naujų formų turiniui perteikti ir komunikuoti apie save. Ne išimtis ir Vilnius. Komunikaciniu įrankiu miestui tapo ir vienas populiariausių pasaulio žaidimų.

Žaidimas padeda kalbėti jaunimo kalba

Medijas ir žaidimus kartu su edukacija jungiančios įmonės „Trys kubai“ įkūrėjas Darius Kniūkšta dar gerai žinomas tarp jaunimo, kaip vienas geriausių „Minecraft“ žaidėjų. Jis taip pat šiemet bus vienas iš konferencijos „Login 2020“ pranešėjų. Jaunuolis savo aistrą populiariam žaidimui išnaudojo ne švaistant laiką, o panaudojant žaidimą edukaciniams ir rinkodariniams projektams. Būtent vienas iš projektų ir buvo skirtas Vilniui. Per keturis mėnesius 16 „Minecraft“ jaunų žaidėjų sukūrė istorinį Vilnių, leidžiantį pamatyti, kaip teritorija aplink Valdovų rūmus atrodė net penkiose skirtingose epochose.

D. Kniūkšta įsitikinęs, kad kalbant apie komunikaciją „Minecraft“ žaidimas leidžia pasinaudoti neeiline forma.

Darius Kniūkšta
Foto: Asmeninins albumas

„Kompiuterinių žaidimų naudojimas komunikacijai yra retas atvejis. Manau, pats svarbiausias šio būdo naudojimas yra dėl bendrų taškų su žiūrovais. Pats „Minecraft“ yra daugiausiai kopijų pardavęs žaidimas visame pasaulyje. Labai daug žmonių iš karto atpažįsta šį žaidimą ir tai jiems sukelia kažkokius prisiminimus ar jausmus“, – kalbėjo pašnekovas.

Ypač, pasak jaunuolio, šis žaidimas leidžia lengvai emociškai prieiti prie jaunimo, kuriam šis žaidimas yra didelė gyvenimo dalis su savais nuotykiais, pilimis ir kovomis prieš drakonus.

„Tokiu būdu galima kalbėti jų kalba“, – akcentavo D. Kniūkšta.

Pašnekovas teigė, kad projektas „Vilniaus istoriniai blokeliai“ buvo kurtas švietimo tikslais – norint kalbėti su jaunimu.

„Taip daug geriau yra įsimenama informacija, nes vaikai turi daugiau motyvacijos tai peržiūrėti ar domėtis. Informacija jiems yra pateikiama labai artimu ir žinomu įrankiu“, – tęsė pašnekovas.

Neišnaudotos žaidimų galimybės

Projektas buvo pateiktas video formatu, kurio aprašyme dar galima rasti ir paties virtualaus žemėlapio kopiją. „Taip galima pačiam pasivaikščioti po senovinį Vilnių. Taip pat su šiuo projektu Vilniuje aplankėme 10 mokyklų, vaikams pristatėme projektą ir leidome su virtualios realybės akiniais patiems pasivaikščioti po senovinį Vilnių. Buvo planų šiame sukurtame virtualiame žemėlapyje sukurti ir žaidžiamą istoriją, kurioje vaikai galėtų bendrauti su veikėjais ir patiems įsitraukti į istoriją“, – prisiminė D. Kniūkšta.

Vilnius naujame projekte atsirado todėl, kad žaidimo entuziasto komandai ieškant, kaip būtų galima panaudoti „Minecraft“ nauju būdu, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė tapti idėjos rėmėja.

Foto: Vida Press

Miestas taip pat išnaudojo projektą ir už Lietuvos ribų. D. Kniūkštos su kitais žaidimo mylėtojais sukurtas senojo Vilniaus projektas keliavo į tarptautinį nekilnojamojo turto renginį, kurio lankytojai galėjo pamatyti istorinę Lietuvos sostinės dalį per virtualios realybės akinius.

D. Kniūkšta įsitikinęs, kad jo pamėgtą žaidimą savo komunikacijai galėtų panaudoti ir daugiau miestų, o toks sprendimas, jo nuomone, būtų taip pat efektyvus.

„Visada reikia naujų sprendimų, o kompiuteriniu žaidimu paremtas sprendimas mažai naudotas. Tai yra labai geras įrankis pasiekti tam tikrą auditoriją. Žinoma, nematau to, kaip vieno naujo sprendimo, bet kaip atskirą, mažai išnaudotą nišą. Be to, kompiuterinių žaidimų yra daug, todėl ir sprendimų gali būti labai įvairių“, – komentavo pašnekovas.

Vienas sprendimas – kelios žinutės

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė teigė, kad sostinės istorinių vietų atkūrimas „Minecraft“ žaidime yra puikus pavyzdys, kai vieną veiksmą galima pasitelkti labai skirtingoms auditorijoms pasiekti ir net skirtingoms žinutėms perteikti.

„Dar kuriamas projektas buvo labai naudingas bendruomenės įtraukimui – iniciatyvos autoriai teigia turėję labai daug norinčių į istorinio Vilniaus kūrimą žaidime įtraukti moksleivių. Visiems jiems tai buvo paskata išnaudoti savo kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę“, – kalbėjo ji.

Be to, ši iniciatyva padėjo keisti požiūrį į kompiuterinius žaidimus: kūrybiškai pasitelkti jie gali būti itin plačiai išnaudojami.

Inga Romanovskienė

„Tokia forma pateikta Vilniaus istorija yra kur kas lengviau sudominti nei įprastais pamokymais iš vadovėlių, – įsitikinusi I. Romanovskienė. – O pasauliui šis projektas padėjo komunikuoti apie vilniečių kūrybiškumą, plačią vaizduotę ir jų meilę savo miestui“.

Pašnekovė taip pat paminėjo, kad projektas Vilniaus pristatymui iškeliavo į didžiausią pasaulio NT parodą „MIPIM“, kuri kasmet vyksta Kanuose.

„Gausiai parodoje susirinkusiai verslo auditorijai tokiu būdu siekėme perteikti žinutę, kad Vilnius yra geriausia verslo žaidimų aikštelė Europoje – tai vieta, kur galima drąsiai išbandyti naujas idėjas ir produktus, nes Vilniaus sąlygos tam yra labai palankios. Kartu tai vieta, kur skatinama inovacijų kultūra“, – teigė ji.

„Go Vilnius“ vadovė tiki, kad „Minecraft“ žaidimo panaudojimas pasakoti apie Vilnių – netradicinės komunikacijos pavyzdys: „Šiuo atveju Vilniaus komunikacija natūraliai įsiterpė į konkrečią aplinką – „Minecraft“ žaidimą ir visiškai pakluso tos aplinkos taisyklėms. Projekto dėka, Vilnius tapo natūralia žaidimo dalimi“.

Pašnekovė teigė, kad įdomi projekto forma leido pasiekti skirtingas auditorijas ir pasakoti skirtingas istorijas: pavyzdžiui, jį pasitelkus moksleiviams iš Lietuvos galima pasakoti Vilniaus istoriją, „Minecraft“ gerbėjams visame pasaulyje – didinti Vilniaus žinomumą, užsienio investuotojams – pasakoti apie jaunosios kartos IT talentų kūrybiškumą.

Foto: Sipa / Scanpix

Prie Vilniaus vardo žinomumo pasaulyje dirbančios agentūros vadovė teigė, kad dažniausiai sėkmingą komunikaciją nulemia tradicinės komunikacijos derinimas su netikėtais būdais, priverčiančiais atkreipti dėmesį į Vilnių.

„Pavyzdžiui, nuosekliai komunikuojame apie Vilnių kaip puikią kryptį gastronominei kelionei – pristatome įdomiausius Vilniaus restoranus, leidžiame leidinius, kviečiame į Vilnių užsienio žurnalistus. Greta to, pernai išnaudojome progą pakviesti vakarienės Vilniuje futbolo žvaigždes Ronaldo ir Messi. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurti futbolininkų atvaizdai iš maisto produktų apskriejo visą pasaulį, taip atkreipdami dėmesį į Vilnių. Ši žaibiška virusinė kampanija sukėlė intrigą, o tradicinės komunikacijos priemonės leidžia gauti daugiau informacijos“, – vardijo I. Romanovskienė.

Nereikėtų laikyti miesto rinkodaros pavyzdžiu

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narė Ornela Ramašauskaitė, paklausta, kokie rinkodaros sprendimai padeda miestams būti išgirstiems ir pamatytiems, teigė, kad čia svarbiausia yra ne būdų tradiciškumas ar alternatyvumas, o gera įžvalga, logiškas segmentavimas ir nuoseklumas.

„Ne mažiau svarbu adekvatumas ir pažado ištesėjimas. Tai yra, kad komunikuojamas turinys atitinka realybę – esama šalies situacija, miesto vidus bei konkurentų kontekstas“, – įžvelgė ji.

O. Ramašauskaitė taip pat pastebėjo, kad „Minecraft“ žaidimo panaudojimas kuriant Vilniaus istorinį žemėlapį padėjo pasiekti kelis tikslus.

„Spėju, jie ir buvo išsikelti. Pirma – žaidybinis istorijos pateikimas šalies moksleiviams. Antra – vaikų ir jaunimo įtraukimas į realų projektą. Abiem atvejais tai yra puikus naujoviškas mokyklinės istorijos pamokos arba muziejaus edukacinės programos išpildymas. Tačiau šio projekto tikrai nevertėtų laikyti miesto rinkodaros pavyzdžiu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ornela Ramašauskaitė
Foto: Organizatorių nuotr.

Kalbėdama apie miestų ir šalių rinkodarą, specialistė paminėjo porą savybių, kuriomis turėtų pasižymėti kampanija: tiksli įžvalga ir kūrybiškas išpildymas.

„Kampanijos matomumas nėra savitikslis, nebent rinkodaros vadovas siekia laimėti kokio konkurso apdovanojimą, kas paprastai yra įdomu tik profesionalų ratui, – komentavo ji. – Kokybiška kampanija gali būti ir labai klasikinė, svarbiausia, kad ji pasiekia iškeltus tikslus“.

Konkrečiai įvardyti, kokios priemonės efektyvios populiarinant konkretų miestą ar šalį, būtų sunku. Pasak O. Ramašauskaitės, tai priklauso nuo tikslų. Pavyzdžiui, vienos priemonės tinkamos norint pritraukti daugiau turistų, kitos – palaikyti veiksmus, siekiant palankios investuotojų nuomonės.

„Labai svarbu, kad profesionalai būtų įgalinti dirbti nuosekliai ir sekant planą, o ne prarastų laiką įrodant turimas kompetencijas savo vadovams ar plačiajai visuomenei“, – pridėjo rinkodaros ekspertė.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt