Tai, kad lėktuvai, kaip ir kitos kurą naudojančios transporto priemonės, kenkia aplinkai, sutinka visi, tačiau, kaip ir kituose sektoriuose, bandoma išrasti naujus būdus ar galimybes, kaip sumažinti žalą aplinkai vardan keleivių patogumo ir nemažėjančių pelnų.

Tvaraus gyvenimo būdo idėjas skleidžianti ir tinklalaidės „Išpakuota“ viena iš įkūrėjų ir „Login 2020“ konferencijos pranešėja Rugilė Matusevičiūtė sutinka, kad kritika, nutaikyta į aviacijos industriją, teisinga.

Atsakomybė krenta ir ant keleivių pečių

„Aviacija Europoje sudaro apie 3 proc. visos žemyne sukuriamos taršos, o šis taršos kiekis taip pat auga nesuvokiamai greitai. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. aviacijos sukuriamų emisijų skaičius pakilo 75 proc. Tačiau kalti ne tik lėktuvai, mes patys ir kuriame šią problemą. Pavyzdžiui, Lietuvoje užpernai oro uostai aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių“, – pastebėjo pašnekovė.

Taip pat skaičiuojama, kad vienas europietis skraidydamas per metus sukuria vidutiniškai 10 t anglies dvideginio.

„Todėl nereikia tik badyti pirštais ir sakyti, kad dėl visko kaltos oro kompanijos. Mes patys vis dažniau ir atsainiau renkamės keliones lėktuvu, o atstumus, kuriuos seniau nesunkiai nukeliaudavome autobusu ar traukiniu, dabar renkamės nuskristi. Reikėtų sakyti, kad kritikuojama nėra tik bendrovės. Sakyčiau, kad ekologijos aktyvistai labiau stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į skrydžių daromą žalą ir skatinti žmones ieškoti tvaresnių būdų keliauti, o įmones – greičiau ieškoti mažiau teršiančių skrydžių galimybių“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Vis dėlto pašnekovė rankų nenuleidžia ir tiki, kad situacija galėtų keistis. Pasak jos, pirmiausia oro bendrovėms turėtų būti taikomi didesni mokesčiai ir atsakomybė dėl jų vykdomos veiklos daromos žalos.

Rugilė Matusevičiūtė

„Yra valstybių, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, kur nusigauti traukiniu iš vienos šalies dalies į kitą yra brangiau nei nuskristi lėktuvu. Kai taip nelogiškai dėliojamos transporto kainos, keleivis automatiškai renkasi pigesnį variantą. O ką jau kalbėti, kad traukiniu keliauti ir ilgiau užtrunka, tokiu atveju tvaresnių kelionių alternatyvos vienareikšmiškai pralaimi prieš skrydžių kompanijas“, – svarstė ji.

Palaikytų privačių lėktuvų uždraudimą

R. Matusevičiūtė pastebi, kad šiuo metu Europoje galima įsigyti skrydžio bilietą vos už 5 eurus, o kartais net ir dar pigiau. Mergina įsitikinusi, kad tokia kaina nekompensuoja vieno skrydžio metu padaromos žalos.

„Privatūs lėktuvai ir skrydžiai jais taip pat turėtų būti stipriai apmokestinti, paskaičiuojant jų anglies dvideginio pėdsaką. Tobuliausia būtų, jei tokia prabanga išvis būtų panaikinta“, – savo nuomone dalijosi tinklalaidės apie ekologiją kūrėja.

Be to, pasak jos, žalą gamtai būtų galima sumažinti ir optimizuojant skrydžių maršrutus, siekiant, kad lėktuvai kuo mažiau laiko praleistų ore.

„Yra ir inžinerinių sprendimų, kurie turi labai didelę reikšmę ir gali sumažinti kiekvieno skrydžio kuro sąnaudas keliais procentais. Žinoma, galima kalbėti ir apie lėktuvus, kurie neišmeta šiltnamio dujų, bet tokios svajos bus realios tik tada, kai imsimės mažesnių, realesnių ir iš tiesų įgyvendinamų veiksmų jau dabar“, – teigė ji.

Skrydžių neatsisako, bet renkasi ir geresnes alternatyvas

Grįždama prie keleivių atsakomybės naudojantis skrydžių paslaugomis, R. Matusevičiūtė neslėpė, kad pati skraidyti neatsisako.

„Iš tiesų, atsisakyti skrydžių tikrai nėra taip paprasta, ypač jei jie žada kelionę į šiltus kraštus, atostogas ir įspūdingus nuotykius. Nepaisant to, asmeniškai niekada nepamirštu, kokią žalą jie daro mūsų planetai. Kai galiu, visuomet renkuosi keliauti traukiniu ar autobusu, taip mažindama savo šiltnamio dujų pėdsaką“, – kalbėjo pašnekovė, teigianti, kad pati skrenda kartą ar du per metus.

Būtent sąmoningumas šiuo klausimu ir yra svarbiausias. Tinklalaidės kūrėja pabrėžė, kad jei visi atsisakytų bent po vieno skrydžio per metus, tai jau būtų didelis rezultatas.

„Atostogas taip pat dažniausiai planuoju Lietuvos miškuose, užuot skridusi į egzotines šalis. Manau, kad dažnas mūsų pamiršta, kokia prabanga yra galėti per vieną parą pasiekti kitą planetos pusę. Viskas mūsų gyvenime tapo taip pigiai ir patogiai prieinama, kad tokius skrydžius laikome savaime suprantamais, užuot suvokę, kad viskas, kas pigu ir greita, dažniausiai labai stipriai kenkia mūsų planetai“, – akcentavo ji.

Patarimai, norintiems padėti gamtai

R. Matusevičiūtė taip pat pasidalino patarimais, kurie padėtų palikti mažesnį neigiamą įspaudą gamtai. Visų pirma, ji siūlo paieškoti alternatyvos skrydžiui.

„Pavyzdžiui, traukinių infrastruktūra Europoje taip išvystyta, kad nemažai skrydžių galėtų pakeisti kelionės traukiniu“, – teigė ji.

Antra, jei vis dėlto tenka skristi, ypač darbo reikalais, naudinga būtų pasistengti keliones sudėlioti taip, kad skrydžiai būtų kuo retesni: vienos kelionės metu nuveikti kuo daugiau darbų ir atkreipti darbdavių dėmesį į per dažnai organizuojamus skrydžius.

„Dažnai politikai, diplomatai ar verslininkai skraido į kitą pasaulio kraštą dėl kelių oficialių rankų paspaudimų ar nuotraukų. Tokia pompastika yra šiurpi, o didžiuotis nevertingais vizitais į kitas šalis tikrai nereikėtų“, – pabrėžė mergina.

Be to, R. Matusevičiūtė siūlė perkant bilietą susimokėti anglies dvideginio išmetimo kompensacijos mokestį, nuo kurio bus skirtos lėšos finansuoti tyrimus, ieškančius ekologiškesnių skrydžių alternatyvų. Šį mokestį galima pasirinktinai sumokėti perkant bilietus.

„Taip pat skrydžio metu svarbu nepamiršti ir kitais būdais saugoti planetą – naudoti kuo mažiau vienkartinio plastiko, jeigu yra galimybė, pasirinkti veganišką ar bent vegetarišką maitinimą skrydžio metu. Nors tai ir atrodo kaip smulkmenos, jei visi imtumėmės tokių veiksmų, rezultatai būtų dideli, o skrydžių kompanijos labiau atkreiptų dėmesį į tvaresnių kelionių vystymą“, – reziumavo ji.

Pašnekovė primena, kad paklausa diktuoja pasiūlą, o ateitis bus tokia, kokią mes ją susikursime.

„Manau, kad tokie ryžtingi veiksmai kaip Europos Žalioji strategija vienareikšmiškai anksčiau ar vėliau privers skrydžių kompanijas ieškoti tvarių sprendimų. Nepaisant to, perdėtai optimistiška nesu. Suprantu, kokią žalą daro skrydžiai, bet puikiai suvokiu, kokius didžiulius pinigus jie neša. Galima tikėtis, kad ateityje atsiras tvaresnės skrydžių galimybės, bet jos greičiausiai bus gerokai brangesnės, bent pradžioje“, – spėjo mergina.

Nesutinka dėl didelės aviacijos įtakos

Prieš daugiau nei metus aplinkosaugos grupė „Atmosfair“ paskelbė ekologiškiausių oro linijų sąrašą. Vokietijoje įsikūrusi organizacija peržvelgė tokius oro bendrovių duomenis kaip anglies dioksido emisija kilometrui, keleiviui, kokie lėktuvai naudojami, kiek juose vietų, skrydžių užimtumą.

Paskelbtame sąraše ekologiškiausiomis oro linijomis paskelbtos „TUI Airways“. Antroji vieta atiteko „LATAM Airlines Brasil“, trečioji – „China West Air“.

Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus, kuris taip pat šiemet bus vienas iš „Login“ konferencijos pranešėjų, teigė, kad aviacijos industrijos išmetamo CO2 kiekis sudaro 2 proc. viso sukuriamo CO2, todėl, pasak jo, negalima sakyti, kad aviacija yra esminė CO2 taršos priežastis.

„Net transporto išmetamo CO2, aviacija išmeta 17 proc. viso kiekio, tai, pavyzdžiui, keliais važiuojančios mašinos – 74 proc. Manau, kad aviacija patiria daugiau visuomenės spaudimo dėl to, jog neturi tvirto atsakymo, kuris paveiktų sąmonę psichologiškai, kaip, pavyzdžiui, žmonės turi rūšiavimą kaip atsaką į plastiko taršą, elektromobilius – kaip atsaką į autotransporto taršą. Nors kol kas tai labai mažą pokytį darantys dalykai, tačiau psichologiškai taip žmonės atremia kritiką dėl taršos“, – įsitikinęs ekspertas.

S. Bartkus taip pat pabrėžė, kad oro bendrovės tikrai stengiasi mažinti savo daromą įtaką aplinkai. Pasak jo, aviacijos industrijoje pokyčiai dėl tvaresnio skraidymo remiasi keturiais principais: kiekvienas naujas sukurtas orlaivis vartoja mažiau aviacinio kuro, yra efektyvesnis; pokyčiai lėktuvų salonuose: lengvesnės sėdynės, naujos lengvesnės ir ekologiškesnės medžiagos mažina lėktuvų svorį; geresnė infrastruktūra skrydžiams valdyti: efektyvesnės oro valdymo sistemos leidžia trumpinti skrydžių kelius, mažinti lėktuvų sukamus ratus virš oro uosto; rasti greitesni būdai nuriedėti nuo tūpimo tako iki stovėjimo vietos; taršos matavimas ir mokesčiai už taršą motyvuoja finansiškai oro bendroves imtis maksimalių taršą mažinančių priemonių.

Artimu metu didelių pokyčių nesitiki


Pasiteiravus, kuria kryptimi judės aviacija tvarumo ir ekologijos klausimu ateityje, S. Bartkus teigė tikintis, kad pokyčiai turėtų vykti inovacijų elektra ar biodegalais varomų lėktuvų kūrimo linkme.

„Tačiau nemanau, kad artimiausiu metu įvyks drastiškas pokytis, pakeisiantis keliones lėktuvais. Priemonės. kurios nuolat yra daromos, nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki šios dienos sumažino suvartojamo kuro kiekį kiekvienam keleiviui net 75 proc. Aviacija kiekvienais metais tampa statistiškai 2,2 proc. mažiau tarši ir efektyvi, kai tuo metu automobiliai tampa labiau ekologiškesni tris kartus lėčiau, o sunkusis transportas – devynis kartus lėčiau“, – savo pastebėjimais dalijosi aviacijos ekspertas.

Simonas Bartkus

Kita vertus, S. Bartkus pritarė, kad, pavyzdžiui, trumpais atstumais vykdomus skrydžius tikrai gali pakeisti traukiniai. O tai jau ir matoma pasaulyje.

„Tiesa, keleivių persėdimas į traukinius daugiausiai įvyko ne dėl ekologijos, o dėl to, kad trumpais atstumais keliaujant traukiniai gali padėti sutaupyti laiko – saugumo, bagažo aptarnavimo ir kitos procedūros prieš ir po skrydžio prailgina kelionės laiką. Be to, dažnai traukinių stotys yra įsikūrusios miesto centruose, o tai leidžia dar sutaupyti laiko“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, tikėtina, kad trumpais atstumais tęsis traukinių plėtra ir toliau ir keleiviai galės rinktis tokią alternatyvą. Kita vertus, pasak S. Bartkaus, tai turės mažai įtakos ekologijai, nes 80 proc. aviacijos išmetamo CO2 išmetama ilgesniuose nei 1,5 tūkst. km skrydžiuose.

Investuoja į draugiškesnius gamtai sprendimus

Portalas Delfi pasiteiravo ir oro bendrovės „AirBaltic“, ką konkrečiai pati bendrovė daro ar gali daryti, kad jos paliekamas įspaudas gamtai būtų kuo mažesnis.

Oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas teigė, kad bendrovė yra tvirtai pasiryžusi mažinti bendrovės daromą įtaką aplinkai.

„Šiais metais aplinkos tvarumui teikiamas papildomas dėmesys. Jau dabar naudojame daugiau „Airbus A220–300 lėktuvų, kurie šiuo metu yra ekologiškiausi, kokius galima rasti rinkoje. Taip pat įvedėme ir kitų pastebimų iniciatyvų, kurios mažina CO2 išmetimą“, – komentare teigė jis.

Bendrovė žada ir toliau atnaujinti savo lėktuvų parką, kol iki 2023 m. oro linijos naudos tik minėto modelio „Airbus“ lėktuvus.

Martin Gauss

„Tai padės sumažinti CO2 ir NOX išmetimus atitinkamai 20 ir 50 proc. Naujo tipo lėktuvai padeda sumažinti kuro sunaudojimą 22 proc. palyginus su „Boeing 737“ lėktuvais“, – skaičiais dalijosi M. Gaussas, kurio pranešimą šiemet bus galima išgirsti konferencijoje „Login 2020“.

Nuo 2016 m., kai „AirBaltic“ pradėjo naudoti pirmąjį „Airbus A220–300“ lėktuvą, bendrovės CO2 išmetimas, tenkantis keleiviui vienam kilometrui, sumažėjo 16 proc.

„Mūsų oro bendrovės rezultatus galima palyginti su didžiausiomis Europos oro linijų kompanijoje ir išmetimas yra mažesnis nei vidutinis emisijos lygis naujai registruojamų automobilių Europos Sąjungoje“, – tikino bendrovės vadovas.

M. Gaussas pabrėžė, kad kol kas neįmanoma įsivaizduoti transporto industrijos be CO2 išmetimo, tačiau bendrovės gali sutelkti savo pajėgas efektyvinant veiklą.

„Aviacija vaidina didelį vaidmenį šioje srityje. Kasmet investuojama daugiau nei 15 milijardų JAV dolerių bandant išrasti efektyvesnes technologijas ir lėktuvus. Šiuo metu taip pat vyksta skirtingi projektai bandant išrasti elektrinius variklius lėktuvams. Tai ir gali būti aviacijos ateitis“, – svarstė jis.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (135)