Neseniai penkerių metų kadencijai iki 2024 metų paskirta už konkurenciją atsakinga M. Vestager panašu sudrebins dar ne vieną kompaniją, kuri stengsis apeiti mokesčius ar pažeis sąžiningos konkurencijos taisykles: „Jei užimi 95 proc. rinkos, tu turi visiškai kitą įtaką vartotojams ir keliems likusiems konkurentams. Aš tai matau kaip didžiausią problemą – šios atsakomybės, kuri ateina tapus labai sėkmingu“.

Taip pat savo pasisakymuose M. Vestager kalbėjo apie tai, kad Europa, pavėluodama sukurti bendrą skaitmeninę rinką, nesugebėjo sudaryti rimtos konkurencijos didelėms kompanijoms.

Apie duomenų apsaugą, įsigaliojusias taisykles, dirbtinį intelektą, Lietuvos poziciją skaitmeninėje politikoje taip pat kalbamės su EK atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi bei „Infobalt“ Skaitmeninės politikos vadove Rūta Šatrovaite.

Per savo kadenciją M. Vestager iškėlė bylas ne vienai milžinei, tarp jų ir Lietuvos

2015 m. M. Vestager nurodė „Cyprus Airways“ grąžinti daugiau kaip 65 milijonus eurų neteisėtos valstybės pagalbos, gautos 2012 ir 2013 m. kaip restruktūrizavimo paketo dalį. Dėl to Kipras sustabdė savo vėliavos vežėjo veiklą, prarado per 550 darbo vietų.

2016 m. rugpjūčio mėn., po dvejų metų tyrimo, M. Vestager paskelbė, kad „Apple“ gavo neteisėtas mokesčių lengvatas iš Airijos. Komisija įpareigojo „Apple“ sumokėti 13 milijardų eurų baudą ir palūkanas Airijai už nesumokėtus mokesčius 2004–2014 m. Tai buvo didžiausia mokesčių bauda istorijoje.

2017 m. „Google“ buvo paskirta 2,7 mlrd. USD bauda už tai, kad „Google“ pažeidė antimonopolines taisykles.

2017 m. M. Vestager liepė „Amazon“ sumokėti 250 milijonų eurų atgalinių mokesčių.

2017 metais nubausti „Lietuvos geležinkeliai“ 28 mln. eurų bauda už tai, kad 2008 metais buvo išardytas geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Latvijos Rengę.

2018 m. 997 milijonų eurų baudą skyrė „Qualcomm“ už tariamą piktnaudžiavimą jos dominuojančia padėtimi LTE bazinės juostos mikroschemų rinkiniuose.

2018 m. „Google“ gavo 4,3 milijardo eurų baudą už jos dominavimo internete paieškoje neteisėtai susiejant jų paslaugą ir kitas programas mobiliesiems su „Android“.

2019 m. skyrė 570 mln. Eur baudą „Mastercard“ už tai, kad Europos mažmenininkams buvo užkirstas kelias apsipirkti siekiant geresnių mokėjimo sąlygų.

2019 m. nurodė „Google“ sumokėti 1,49 milijardo eurų baudą už piktnaudžiavimą internetine reklama.

Bylos pradėtos taip pat prieš „Amazon“, „Fiat“, „Starbucks“ ir kitas.

M. Vestager komisijos konkurencijos komisijos darbas sulaukė kritikos iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris ją taip pat pavadino ES „Mokesčių ledi“ ir apibūdino savo požiūrį paprastai: „Ji nekenčia JAV, galbūt blogiau nei bet kuris asmuo, kurį aš kada nors sutikau“.

Europa pavėlavo sukurti bendrą skaitmeninę rinką

Pasak, M. Vestager, pavėluodama sukurti bendrą skaitmeninę rinką, Europa nesugebėjo sudaryti rimtos konkurencijos tokioms grandiozinėms kompanijoms kaip „Facebook“ ar „Google“: „Europoje tik dabar sukūrėme vieningą skaitmeninę rinką. Šios įmonės gimė didžiulėje vieningoje skaitmeninėje rinkoje Jungtinėse Valstijose, todėl jos labai smarkiai išaugo dar kol atėjo į Europą. Jų dydis leido joms kurti patrauklesnius produktus. Todėl manau, kad dalis jų augimo priežasties yra rimtos konkurencijos trūkumas. Tai yra mūsų, Europos, kaltė, nes mes buvome per lėti kurdami vieningą skaitmeninę rinką, kuri leistų čia sukurtiems verslams sparčiai augti“.

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovo A. Pranckevičiaus, nors šiandien telekomunikacijų ir duomenų apsaugos srityse Europa nustato standartus, norint žengti kartu su besikeičiančiu pasauliu į pažangą, svarbu tai daryti ir kitose skaitmeninės ekonomikos srityse.

„Investicijos į blokų grandinės technologiją, kvantinę kompiuteriją, algoritmus ir priemones, leidžiančias keistis duomenimis ir jais naudotis – svarbus žingsnis inovacijų kelyje. Pavyzdžiui, geriau koordinuodama radijo bangų spektrą ir tinkluose užtikrindama aukšto lygio kibernetinį saugumą Europa galėtų būti pajėgi sukurti 5G ryšį ir taip suteikti itin sparčią judriąją prieigą prie interneto visiems naudotojams ir sudaryti sąlygas teikti naujas paslaugas, tokias kaip susietieji automobiliai, nuotolinė sveikatos priežiūra, pažangieji miestai ar vaizdo transliacijos keliaujant po visą žemyną“, - teigia A. Pranckevičius.

Ir nors įgūdžiai ir švietimas yra Europos konkurencingumo ir inovacijų varomosios jėgos, tačiau, pasak EK atstovybės atstovo, Europa dar nėra iki galo pasirengusi: „Nors daugumai darbo vietų reikia bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, remiantis naujausiais Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) duomenimis, daugiau kaip trečdalis aktyvių darbingo amžiaus europiečių tų įgūdžių neturi ir tik 31 proc. geba puikiai naudotis internetu. Be to, Europos Sąjungos ekonomikai vis labiau reikia aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių – per pastaruosius penkerius metus įdarbinta 2 mln. daugiau informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų“.

Investicijos į šiuolaikines technologijas, saugumo bei etikos standartų užtikrinimą ir žmonių įgūdžius suteiks daugiau galimybių žmonėms ir verslui ir sustiprins ES pozicijas pasaulio skaitmeninėje rinkoje.
„Apple“ telefonas

Duomenys virto auksu ir vertingiausiu ekonomikos ištekliu

Paklausus, ar ES sugebės susitarti su šiomis globaliomis technologijų bendrovėmis paisyti ES teisinių normų ir vartotojų apsaugos reikalavimų bei kaip ES ketina sumažinti riziką, kad jos piliečių asmeninė informacija nebūtų renkama ir vėliau panaudojama komerciniais ar kitais atvejais, A. Pranckevičius atsakė, kad 2018 m. gegužės 25 d. visoje Europos Sąjungoje pradėtos taikyti naujos griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės.

„Žmonės turi teisę būti informuoti, jei jų duomenimis buvo neteisėtai pasinaudota. Bus lengviau perkelti asmens duomenis tarp paslaugų teikėjų. Bendrovės turės pateikti aiškią ir suprantamą informaciją apie tai, kaip tvarkomi asmens duomenys. Tam tikromis sąlygomis net turime teisę pašalinti nuorodas į asmenišką informaciją apie save, t. y. „teisę būti pamirštiems“. Pagaliau naujosiomis taisyklėmis numatomos ir sankcijos įmonėms, nesilaikančioms duomenų apsaugos taisyklių. Galimos sankcijos siekia iki 4 proc. metinės apyvartos, todėl tai rimta duomenų apsaugos pažeidimų prevencijos priemonė“, - sako A. Pranckevičius, pridurdamas, kad tvarkydamos asmens duomenis Europos Sąjungoje, duomenų apsaugos taisyklių turi laikytis ir „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ ar „Microsoft“.

Be to, ES duomenų apsaugos taisyklėmis vis dažniau remiasi ir kitos regioninės organizacijos ar valstybės, kuriančios arba pritaikančios savo duomenų apsaugos teisės aktus.

Pasak EK atstovybės Lietuvoje atstovo, šių metų liepą taip pat įsigalios taisyklės dėl interneto platformų ir įmonių prekybos praktikos: „Interneto platformose savo paslaugas ir prekes parduoda 1 mln. ES įmonių. Naujosios taisyklės padės įmonėms geriau suprasti, kaip jų naudojamose interneto platformose reglamentuojami santykiai, susiję su duomenų politika, su tvarka, taikoma jų produktams ir pačios interneto platformos produktams. Visi interneto platformomis besinaudojantys pirkėjai ir pardavėjai žinos, kur kreiptis kilus ginčui. Turėdamos daugiau informacijos įmonės galės priimti geresnius sprendimus, o interneto platformoms bus taikoma bendra ES teisinė sistema, kuri nevaržys jų iniciatyvumo. Be to, didesnis skaidrumas ir sąžininga konkurencija naudingi Europos vartotojams, nes atsiras daugiau galimybių rinktis ir, žinoma, gali sumažėti kainos. Naujosios taisyklės bus taikomos ES vartotojams perkant prekes tiek per ES, tiek per kitų šalių internetines platformas. Taip Europos bendrovėms nebus sukuriamos blogesnės verslo sąlygos, turint omenyje nuožmią konkurenciją su užsienio šalių, kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos, verslo varžovais“.

Ar dirbtinis intelektas gali padėti spręsti iššūkius?

Duomenys ir dirbtinis intelektas, pasak A. Pranckevičiaus, gali padėti įvairiose srityse: nuo sveikatos iki ūkininkavimo, nuo saugumo iki gamybos. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pagalba, pasitelkiant palydovinius duomenis, galima apskaičiuoti optimalų vandens ir trąšų kiekį, reikalingą rugių laukui. Tokiu būdu geriausias derlius gaunamas taupant išteklius ir kuo mažiau kenkiant gamtai. Dirbtiniu intelektu paremtos inovacijos tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi – tikimasi, kad iki 2030 metų ši sritis apims apie 14 proc. pasaulio BVP.
Arnoldas Pranckevičius

„Kitos šalys, tokios kaip JAV ar Kinija, jau kurį laiką siekia tapti pasaulinėmis dirbtinio intelekto lyderėmis. Tuo tarpu investicijos į dirbtinį intelektą Europoje tris kartus atsilieka nuo Azijos ir beveik šešis kartus atsilieka nuo investicijų Šiaurės Amerikoje“, - sako A. Pranckevičius.

Siekdama padidinti Europos apsukas šiose lenktynėse, Europos Komisija pristatė Dirbtinio intelekto Europoje strategiją, iki 1,5 milijardo eurų padidino investicijas programai „Horizontas 2020“, mobilizavo virš 500 milijonų eurų startuoliams, vystantiems dirbtinio intelekto produktus, bei investuoja į žmonių skaitmeninių gebėjimų ugdymą Europos socialinio fondo pagalba. Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kaip vieną svarbiausių prioritetų pasirinko būtent skaitmeninę darbotvarkę ir ketina investicijoms į dirbtinį intelektą ES teikti pirmenybę.

Tačiau ne viskas yra vien balta. Stephenas Hawkingas yra pažymėjęs, kad dirbtinis intelektas gali tapti arba didžiausiu įvykiu žmonijos istorijoje, arba pačiu blogiausiu. Net ir nemačius „Terminatoriaus“ aišku, kad neapdariai vystoma technologija gali atsisukti prieš patį jos kūrėją. Be „mašinų sukilimo“ prieš žmoniją grėsmės, pasak A. Pranckevičiaus, dirbtinis intelektas gali sukelti ir kitus pavojus: stipriai pakeisti darbo rinkos situaciją, perimti mūsų asmens duomenų kontrolę ir jų pagrindu manipuliuoti mūsų elgseną. Ne žmonės turi tarnauti technologijai, o visos technologijos visų pirma turi kurti vertę visuomenei, o ši vertė turi būti kuo tolygiau padalijama tarp skirtingų jos narių. Dėl to naujoji Europos Komisija užsibrėžė per pirmąsias 100 darbo dienų pateikti pasiūlymą dėl Europos požiūrio į dirbtinio intelekto poveikį žmonėms ir etikai.

„Vystydami dirbtinį intelektą turime laikytis Europos kelio – subalansuoti duomenų perdavimą ir panaudojimą išlaikydami aukštus privatumo, saugumo ir etikos standartus. Todėl Europos įmonės, kurios pirmos tai sėkmingai įgyvendins, ilgainiui įgaus vartotojų pasitikėjimą ir konkurencinį pranašumą globalioje arenoje. Panašu, kad vystant dirbtinį intelektą reikėtų vadovautis patarle „neskubėk ir būsi pirmas““, - sako A. Pranckevičius.

Skaitmeninės politikos diegimo Lietuvoje laimėjimai

„Infobalt“ Skaitmeninės politikos vadovė R. Šatrovaitė sako, kad svarbus laimėjimas yra Lietuvos informacinių išteklių konsolidavimo ir valdymo reformos, kurios dabar įsibėgėja Lietuvoje: „Tai reikšmingas politinis žingsnis, siekiant kokybiškai ir koordinuotai valstybiniu lygiu įgyvendinti ES Skaitmeninę darbotvarkę ir iš jos kylančius projektus“.
Rūta Šatrovaitė

Pasak R. Šatrovaitės, labai sveikintina vykdoma atvirų duomenų iniciatyva, kuri leis viešaisiais duomenimis pasinaudoti verslui ir kitiems suinteresuotiems subjektams. Labai svarbu užtikrinti šios pilotinės iniciatyvos tęstinumą, siekiant, kad duomenys atvertų verslui svarbiausios institucijos, pvz. Registrų centras, Sodra, VMI ir t.t.

Prie reikšmingų ES Skaitmeninės darbotvarkės projektų priskirtini šiais metais Lietuvoje užbaigti: e-delivery projektas, skirtas elektroninių dokumentų tarpvalstybiniam apsikeitimui, vadovaujantis ES patvirtintais standartais bei e-invoicing cross-border projektas, pagal kurį bus suteikta galimybė perkančioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams priimti ir apdoroti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą atitinkančias elektronines sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus.

Tarp iššūkių – ir specialistų trūkumas

Vienas iš iššūkių, pasak R. Šatrovaitės, yra patvirtintos skaitmeninės ekonomikos apskaičiavimo metodikos ir indekso nebuvimas. Tai trukdo įvertinant skaitmeninimo poveikį atskiroms ūkio sritims, apskaičiuojant skaitmeninės ekonomikos poveikį gerovei ir pan. Taip atitinkamai trukdo formuoti skaičiavimais grįstą skaitmeninės ekonomikos politiką Lietuvoje.

„Skaitmeninių viešųjų paslaugų brandos lygio padidinimas, užtikrinant, kad Lietuvos piliečiai ir verslas gautų paslaugas realiuoju laiku. Tam svarbu tęsti LT informacinių išteklių konsolidavimo ir valdymo pertvarką, diegti Europos Sąjungoje pripažįstamas elektroninės atpažinties, el. parašo sistemas, naudojant vieningus duomenų ir informacijos apsikeitimo standartus. Be viešųjų paslaugų skaitmeninimo, labai svarbus ir kalbos elementas, verslui aktualios viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos anglų kalba, tam, kad užsienio kompanijos galėtų steigti verslus ir vykdyti operacijas, kad būtų palengvintas užsieniečių įsidarbinimo procesas Lietuvoje“, - sako R. Šatrovaitė.

Taip pat labai opi specialistų trūkumo, kurie dirbtų su ES skaitmenine darbotvarkės įgyvendinimu, viešajame sektoriuje problema. Turėtų būti skatinamas skaitmeniniu kompetencijų atsiradimas visose ministerijose ir kitose svarbiausiuose nacionalinėse institucijose, numatant tam atskirą ekspertinę pareigybę.

Lietuvos įmonės įgyja naujų kompetencijų

INFOBALT rengtoje Skaitmeninės ekonomikos apžvalgoje akcentuojama, kad Skaitmeninė ekonomika nėra tik IRT sektoriaus tematika. Kad Skaitmeninei ekonomikai reikia aiškios strategijos. Taip pat – indekso jai matuoti bei suprasti. Lėtas IT srities pardavimų augimas vidaus rinkos B2B segmente signalizuoja, kad SVV skaitmenizacija-našumo didinimas vyksta per lėtai. Tokiai situacijai pakeisti reikalingos tikslinės priemonės.

Valstybės IT srities viešieji pirkimai nebėra IT sektoriaus augimo variklis – užsakymuose įsivyrauja sistemų priežiūros paslaugos, mažėja naujų sistemų kūrimo projektų skaičius.

Ambicingas ir atsakingas valstybės IT viešųjų pirkimų planavimas ir įgyvendinimas privalo būti paskata valstybinio sektoriaus našumui didinti bei IT sektoriaus inovacijoms skatinti

Ryšių infrastruktūros plėtros politikai reikalinga vizija, kuri leistų laiku užtikrinti skaitmeninei ekonomikai reikiamą pažangą.

Paklausus, ar ES skaitmeninės darbotvarkės diegimas nesumažins Lietuvos informacinių įmonių konkurencingumo, R. Šatrovaitė sako, kad ES Skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas prisidės prie LT IT įmonių konkurencingumo ir žinomumo ES ir kitose pasaulio šalyse: „IT rinka yra globali, konkuruoja ne šalys, o kompetencijos, todėl mūsų IT įmonės įgyvendindamos iš ES Skaitmeninės darbotvarkės kylančius projektus, įgyja naujų kompetencijų, kurias vėliau gali panaudoti kitose šalyse. Tai stiprina Digital Lithuania - į eksporto rinkas nukreipto brand'o - žinomumą užsienyje“.

Lietuva pagal rodiklius - per vidurį

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) yra sudėtinis indeksas, kuriame apibendrinami svarbūs Europos skaitmeninio veikimo rodikliai ir sekama ES valstybių narių skaitmeninio konkurencingumo raida. Per praėjusius metus visos ES šalys pagerino savo skaitmeninį našumą. Suomija, Švedija, Nyderlandai ir Danija pelnė aukščiausius „DESI 2019“ indekso įvertinimus ir yra tarp pasaulinių skaitmeninimo lyderių. Po šių šalių rikiuojasi Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Estija ir Belgija. Vis dėlto kai kurios kitos šalys dar turi nuveikti ilgą kelią, kad pasiektų rodiklius galėtų prisijungti prie „skaitmeninių lyderių“ ir konkuruotų pasaulinėje arenoje.

Lietuva yra 15 pozicijoje iš 29 šalių. Estija - 11 vietoje, Latvija - 18. Visas šalis ir jų rodiklius rasite čia.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)