Pareigūnas, įveikęs narkotikų teroristą: serialas atspindi tik dalį tiesos

Žiauraus narkotikų barono P. Escobaro biografija įkvėpė ne vieną knygą ir filmą. Nors kovos su narkobaronu pabaiga laikomi 1993–ieji, kuomet P. Escobaras buvo nušautas, jo istorija išlieka įdomi net ir praėjus daugiau nei 20 metų. Pavyzdžiui, 2016 metų rugsėjį P. Escobaro vardo paieška internete pasiekė visų laikų piką – didžiulį susidomėjimą šia asmenybe paskatino 2015 metais „Netflix“ platformoje pasirodęs serialas „Narcos“.

Žaibiškai išpopuliarėjęs serialas buvo filmuojamas Kolumbijoje, remiantis tikrais įvykiais. Svarbiausią vaidmenį pirmuose dviejuose serialo sezonuose atlieka kovos su narkotikų prekyba agentas Steve Murphy, suėmęs P. Escobarą. Specialusis JAV agentas 2017 metais viešėjo ir Lietuvoje – technologijų ir inovacijų konferencijoje „Login“ jis skaitė pranešimą apie legendinę narkotikų imperijos kūrėjo bylą ir narkotikų propagandą.

Nors, savo akimis matęs pirmojo narkotikų teroristo puolimą, S. Murphy sulaukė ne vieno pasiūlymo iš kino prodiuserių ir išgirdo daug raginimų imtis knygos rašymo, kurį laiką savo darbų nesureikšmino ir laikėsi nuomonės, neva jo istorija niekam nebus įdomi. Galų gale, jis sutiko prisidėti prie serialo „Narcos“ kūrimo tik įsitikinęs, jog režisieriai neromantizuos P. Escobaro asmenybės.

Wagneris Moura vaidina Pablo Escobarą seriale "Narcos"
Foto: Vida Press


Paklaustas, kiek garsiajame seriale yra tiesos, „Login“ konferencijos metu S. Murphy atsakė, jog ji sudaro tik trečdalį siužeto. Kitas trečdalis – įvykiai, kurie nutiko, tačiau ne visai taip, kaip atvaizduota seriale. Likusi dalis istorijos, pareigūno teigimu, yra išgalvota.

Agentas gyveno baimėje: už jo šeimos narių galvas siūlė atlygį

S. Murphy iki šių dienų visame pasaulyje skaito pranešimus apie garsiąją kovą su narkotikų prekyba bei šiuolaikinę narkotikų propagandos problematiką, o 2019 metų lapkričio 12 d. kartu su partneriu, agentu Javier Pena išleido knygą „Manhunters: How We Took Down Pablo Escobar“, kurioje, kaip teigia autoriai, atskleidžiama „nepagražinta“ kova su narkotikų prekyba.

Knygoje aprašoma 1992 m. bendromis Kolumbijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgomis pradėta ieškomiausio Kolumbijos bėglio paieškos operacija, kurioje narkobarono pėdsakais sekė patys S. Murphy ir J. Pena. Dėl šios pavojingos misijos S. Murphy su šeima persikėlė į Kolumbiją ir rizikavo savo gyvybe, mat P. Escobaras buvo pažadėjęs didelį atlygį už S. Murphy ir jo šeimos narių galvas.

Nors P. Escobaro įveikimas – milžiniškas nuopelnas kovoje su narkotikų prekeivių nusikalstama veikla, S. Murphy įsitikinęs, kad ši kova dar nėra baigta. Narkotikų verslas ir toliau klesti, dėl jo ir toliau žūsta nekalti žmonės, ir, pasak S. Murphy, nėra tiek kalėjimų, kad galėtume uždaryti visus asmenis, dėl kurių šis verslas tebesisuka. Paprasto sprendimo, galinčio padėti tašką kovoje su narkotikų prekeiviais, anot agento, – nėra. Tačiau didelę reikšmę šioje kovoje turi švietimas: narkotikų prekeiviai būtų priversti nutraukti savo veiklą, jei nebeliktų kvaišalų paklausos.

„Jeigu nebūtų poreikio, nereikėtų tiekėjų. Tai paprasta ekonomika. Jeigu žmonės nustotų vartoti narkotikus, prekeiviai nebeturėtų darbo“, – teigia jis.

Steve Murphy


Kalbėdamas apie P. Escobarą „Login“ konferencijoje, S. Murphy teigė, jog žiauresnio žmogaus jam dar nėra tekę sutikti. Narkobarono įkurtas Medeljino kartelis arba žudydavo žmones, arba naikindavo viską, kas pasitaikydavo aplink: pavyzdžiui, lėktuvai, gabenantys kvaišalus, avariniu būdu leisdavosi į vandenį ne tik nužudydami žmones, bet ir nuodydami viską aplink.

S. Murphy pasakojo, kad kartelis pasinaudodavo ir skurstančiais Kolumbijos žmonėmis, pavyzdžiui, ūkininkais: jiems siūlydavo savo skrandyje gabenti didžiulius kvaišalų kiekius, kurių nedidelio kiekio pakaktų žmogui nunuodyti.

„Įsivaizduokite, kiek beviltiškoje situacijoje turite būti, kad sutiktumėte ryti prezervatyvus, pilnus kokaino, tam, kad galėtumėte šiuos kvaišalus pervežti? Už tai buvo siūloma 10 tūkst. JAV dolerių, tačiau dažniausiai tokie žmonės tiesiog buvo nužudomi“, – pasakojo S. Murphy.

Kruvinas verslas pareikalavo tūkstančių nekaltų gyvybių

P. Escobaras gimė 1949 m. Rionegre, Kolumbijoje. Nusikaltėlio gyvenimą jis pradėjo anksti – dar būdamas paaugliu, užsiiminėjo vagystėmis ir kontrabanda. Kolumbijoje plečiantis prekybai kokainu, P. Escobaras pradėjo užsiiminėti kontrabanda ir gabenti kokainą iš stambiausių šio narkotiko tiekėjų – Peru, Ekvadoro, Bolivijos.

Medeljino kartelio, P. Escobaro vadovaujamos nusikalstamos narkoprekeivių imperijos, kūrimosi pradžia laikomi 1970 m. Kartelis užsiėmė kokaino gamyba, pervežimu ir stambaus masto prekyba, o kulkų negailėjo visiems, kurie nesutikdavo bendradarbiauti. Skaičiuojama, kad klestėjimo metu narkobaronas uždirbdavo apie milijoną dolerių per dieną ir kontroliavo daugiau nei 80 proc. į Jungtines Valstijas atkeliaujančio kokaino. Žurnalo „Forbes“ vertinimu, P. Escobaro turtas viršijo 3 milijardus dolerių.

Medeljinas
Foto: Orijus Gasanovas


Susikrovęs turtus, narkobaronas nusprendė prasiskinti kelią ir politikoje. Vis dėlto, rinkiminė kampanija, kurios metu P. Escobaras dalino savo turtus vargšams neva kurdamas Robino Hudo įvaizdį, tapti prezidentu nepadėjo, mat visuomenė greitai išsiaiškino kruviną P. Escobaro turtų kilmę. Kolumbijos teisingumo ministrui Rodrigui Lara Bonilai įrodžius, jog Kolumbijos kongreso narys – narkobaronas, P. Escobaras buvo priverstas atsistatydinti. Tiesa, šis ėjimas prieš narkobaroną teisingumo ministrui baigėsi tragiškai: kartelio nariai jį sušaudė.

Kolumbijos vyriausybė pradėjo kovą su narkotikų prekeiviais. Šalyje priėmus ekstradicijos įstatymą, nusikaltėliai nebebuvo kalinami Kolumbijoje jiems palankiomis sąlygomis, o keliaudavo atlikti bausmės JAV. Sučiupus ir JAV įkalinus tris Medeljino kartelio narius, P. Escobaras bėgo iš šalies ir slėpėsi Panamoje. Teisėsaugai sekant narkobarono pėdomis, jis nusprendė grįžti į Kolumbiją iškeldamas sąlygą: jei ekstradicijos įstatymas bus nutrauktas, nekaltų žmonių žudymai pasibaigs. Laukdamas sau palankaus sprendimo, P. Escobaras tęsė nekaltų žmonių žudynes, tačiau, net ir politikams nutraukus ekstradicijos įstatymą, žmogžudystės nesibaigė.

Tuo metu į Kolumbijos prezidentus kandidatavo kovą su narkotikų baronais palaikęs Luisas Carlosas Galánas – jis buvo sušaudytas, kai ėjo ant scenos sakyti kalbą dešimties tūkstančių žmonių miniai. Po šio įvykio ekstradicijos įstatymas sugrąžintas, iššaukęs kartelio iniciatyva vykdytus Kolumbijos miestų ir lėktuvų bombardavimus, dėl kurių atsirado nauja – narkoterorizmo – sąvoka.

Pablo Escobaro kalėjimas La Catedral
Foto: Orijus Gasanovas


Kolumbijos valdžia ėmėsi derybų su P. Escobaru: 1991 m. narkobaronas pasidavė su sąlyga, kad galės kalėti Kolumbijoje, savo pastatytame prabangiame kalėjime. Kadangi iš čia jis galėjo tęsti nusikalstamą veiklą, vyriausybė nusprendė perkelti jį kalėti kitur. 1992 m. P. Escobaras pabėgo ir slapstėsi, tačiau jau kitąmet buvo surastas ir nukautas.

Su P. Escobaru siejami apie 10–15 tūkst. nekaltų žmonių nužudymų – sulig narkobarono įveikimu 1993-iaisiais Medeljine, pareigūnai pastebėjo ženklų šių nusikaltimų skaičiaus sumažėjimą. Kaip aiškina kovos su narkotikų prekyba agentas S. Murphy, kol P. Escobaras dar buvo gyvas, pareigūnai vien per savaitgalį suskaičiuodavo apie 300 nužudymų, o po jo mirties praėjus keliems mėnesiams, nužudymų sumažėjo 80 proc.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt